Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

D.Grybauskaitė: verčiau laisvė ekonomikoje negu kreipimasis į TVF

Tarptautinio valiutos fondo pastatas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Tarptautinio valiutos fondo pastatas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Didesnės paskolų palūkanos, kurias turi mokėti Lietuva dėl sprendimo nesikreipti į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), yra niekai, lyginant su pasirinkimo laisve ekonomikoje, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Interviu, išspausdintame trečiadienį Latvijos laikraštyje „Diena“, prezidentė taip pat sakė, kad nėra prasmės lyginti padėtį Latvijoje ir Lietuvoje, kalbant apie tarptautines paskolas, o Lietuvai eurą įsivesti realu 2014 arba 2015 metais.

D.Grybauskaitė pažymėjo, jog Latvijos atveju nėra prasmės kaltinti dabartinę šalies vyriausybę, nes jai teko rinktis tarp „nemokumo ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos komisijos (EK)“. Lietuvos prezidentė mano, kad veikiau reikia kaltinti ankstesnę vyriausybę, nuvedusią šalį taip toli.

„Nėra prasmės lyginti mūsų šalių padėtį, nes Latvijos vyriausybei, be TVF, faktiškai nebuvo kito pasirinkimo – tuo metu tarptautinės rinkos jums paskolų neskyrė. Latvijai reikėjo pasirinkti nemokumą ar TVF ir EK. Todėl jūs neturėtumėte kaltinti vyriausybės, kuri kreipėsi į TVF, bet veikiau ankstesnę vyriausybę, kuri privedė Latviją prie tokios padėties“, – sakė D.Grybauskaitė.

Pasak jos, Lietuvoje situacija buvo kur kas geresnė. „Mūsų ekonomika tuo metu dar kilo, nuosmukis prasidėjo vėliau. Tuo metu taip pat pasikeitė vyriausybė, bet naujoji vyriausybė pajėgė imtis labai griežtų antikrizinių priemonių, ypač apriboti išlaidas be tarptautinių organizacijų kišimosi, ir užsitikrinti galimybę gauti tarptautinių paskolų. Lietuva turėjo didesnį pasirinkimą ir galimybę manevruoti nei Latvija. Didesnės paskolų palūkanos, kurias Lietuva turi mokėti – niekai, palyginti su laisve pasirinkti, ką galima daryti su savo ekonomika, ką laikyti esant reikalingu – tu pats sau šeimininkas ir sprendi“, – pabrėžė Lietuvos prezidentė.

Atsakydama į klausimą, kokius ilgalaikius tikslus Lietuva dabar stengiasi pasiekti ir kokia politika, D.Grybauskaitė pažymėjo: „Kiekvienai vyriausybei toks tikslas yra ilgalaikis augimas. Bet viduryje yra ekonomikos – regioninės ir pasaulinės – cikliškumas, bet tai apsunkina strateginių sprendimų priėmimą. Vienas Lietuvos tikslų – sugrįžti prie atsakingesnės pinigų politikos. Tai taip pat reiškia ir pasirengimą įvesti eurą 2014 ar 2015 metais“.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min