„Nepamirškime istorijų, kai bandoma sukurti tam tikras teritorijas, kurios yra nepriklausomos, pačioje Lietuvoje, čia yra separatizmo pavojus. Rusija būtent ir bando išnaudoti įvairias diasporas, kurios galbūt neturi pakankamai dėmesio čia Lietuvoje ar galvoja, kad neturi pakankamai dėmesio, tam, kad darytų įtaką per tą prizmę“, – žurnalistams sakė VSD vadovas.
Taip jis komentavo ataskaitos teiginius, kad „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“.
Dokumente rašoma, kad Rusija siekia išnaudoti „Lietuvoje nuolat keliamus reikalavimus suteikti išskirtines teises Vilniaus krašto lenkų bendruomenei“.
Tačiau paklaustas, ar VSD mato atgimusią Vilniaus krašto autonomijos idėją, D.Jauniškis atsakė neigiamai: „Ne, mes neteigiam to jokiais būdais, tik kalbam, kad tokia galimybė gali atsirasti kažkada, ir ypač atsižvelgiant į hibridinio karo elementus, nes tas naratyvas visada išlieka ir bandoma išnaudoti“.
Klausiamas, ar tokiomis išskirtinėmis ir pavojų keliančiomis teisėmis gali būti laikomas vietos lenkų siekis dokumentuose pavardes rašyti ne tik lietuviškais, bet ir lotyniško pagrindo rašmenimis, kabinti dvikalbes gatvių lenteles, D.Jauniškis atsakė: „Mūsų galva, tikrai ne.“
Vėliau VSD strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė patikslino, kad „išskirtinės teisės“ galėtų apimti išimtis dėl valstybinės kalbos vartojimo ar išskirtinio statuso administraciniams vienetams.
„Originalios pavardžių rašybos leidimas nebūtų išskirtinė teisė, nes ja galėtų pasinaudoti ne tik tautinių mažumų atstovai, bet ir titulinei (lietuvių) tautai save priskiriantys asmenys, pavyzdžiui, sudarę santuoką su užsienio valstybės piliečiu“, – BNS sakė A.Katkuvienė.
„Sąvoka „išskirtinės teisės“ naudotina tiems atvejams, kai jomis gali naudotis tik tam tikrų socialinių grupių nariai. Tokiomis galėtų būti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą netaikymas ar taikymas mažesniu mastu tam tikrų savivaldybių tarnautojams, išskirtinio statuso suteikimas tam tikriems administraciniams vienetams, kuriuo būtų susilpninti centrinės valdžios įgaliojimai juose, įstatymų normų netaikymas tam tikriems objektams, pavyzdžiui, pradėjus švietimo sistemos reformą jos nevykdyti tautinių mažumų švietimo įstaigose. Tokie atvejai stabdytų tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomenę, o tai yra vienas iš Rusijos užsienio politikos tikslų“, – teigė VSD atstovė.
Dėl šios ataskaitos dalies VSD sulaukė kai kurių politologų kritikos, kad žvalgyba nepagrįstai įsitraukė į politines diskusijas.
