Anot jo, ministerija laikosi nuomonės, kad streikas surengtas pažeidžiant teisines procedūras, tačiau kol kas į teismą kreiptis neketinama – tai būtų daroma tuo atveju, jei pedagogai neatsisakys „radikalių nerealistiškų reikalavimų“ ir ruošis neterminuotam streikui.
„Greičiausiai dėl artėjančių savivaldos rinkimų atsirado noro papolitikuoti, padaryti triukšmą (...). Kas mane labiausiai nustebino, kad iš už viso šito išlindo dar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos stiprus palaikymas. Čia man buvo iš tikrųjų netikėta. Aš galvojau, kad čia yra opozicinių partijų labiau inicijuoti veiksmai, bet pradėsiu galvoti, kad, ko gero, kaip sakiau, ar tai nėra susiję su įvykiais Ukrainoje ir globalia visa šita problematika, – galbūt aš ir buvau teisus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.
Kas mane labiausiai nustebino, kad iš už viso šito išlindo dar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos stiprus palaikymas.
Jo žiniomis, ketvirtadienį prie streiko prisidėjo mažiau nei 1 tūkst. pedagogų. Ministerijos duomenimis, streikas apėmė apie 50 mokyklų.
Streiką pedagogai ketvirtadienį surengė reikalaudami atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 metų. Tuomet mokinio krepšelis siekė 3774 litus, šiuo metu – 3348 litus. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, kitąmet planuojama mokinio krepšelį padidinti 32 litais iki 3380 litų (arba 979 eurų).
Taip pat pedagogai reikalauja ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams, iki 128 litų grąžinti bazinę mėnesio algą. Tarp keliamų reikalavimų – ir raginimai mažinti darželių grupes bei klases mokyklose. Be to, profsąjungos reikalauja, kad būtų pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis ir sudarytos sąlygos mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.
