Šis klausimas yra svarbus Lietuvos lenkų tautinei mažumai, kuri prašo leisti pavardes dokumentuose rašyti ne tik lietuviškais rašmenimis.
„Prezidentė vykdo konsultacijas su konstitucinės teisės ekspertais ir politikais Seime, kaip rasti galimybę, kad tautinės mažumos galėtų rašyti pavardes savo kalba dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis“, – BNS sakė Linas Balsys.
Anot prezidentės atstovo, šiuo klausimu per D.Grybauskaitės susitikimą su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu trečiadienį Varšuvoje nebuvo kalbėta.
Klausimas dėl pavardžių rašybos vėl iškilo po praeitą savaitę priimto Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame paskelbta, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
Lenkijos prezidentas ir Lietuvos lenkų atstovai sakė nesantys patenkinti tokiu nutarimu.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius šią savaitę pareiškė remiąs projektą, pagal kurį nelietuviški vardai ir pavardės dokumentuose galėtų būti rašomi ir „kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis“.
Konstitucinis Teismas dar 1999 metais paskelbė, kad įteisinus, jog piliečių „vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“.
Po 10 metų aiškindamas šį nutarimą, Konstitucinis Teismas nurodė, jog „pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja“, tačiau „toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
