– Kokią programą pristatysi dabar ir kaip ji skirsis nuo senosios? (Lina)
– Pavadinimas lieka tas pats – „Mano širdies muzika“, gros ta pati muzika, tie patys muzikantai ir instrumentai. Bet ji labai skiriasi nuo senosios programos, nes po pirmų turų peržiūrėjome programą, pakeitėme gruziniškų dainų aranžuotes. Dabar skamba daug geriau ir gražiau, nes viskas pasikeitė neatpažįstamai gerai. Todėl kviečiu ir tuos, kurie jau buvo pernai (šypsosi).
– Kaip pasirenki, ką dainuosi? Ar pati kuri dainas? (Žaneta)
– Visos šitos dainos yra senos gruziniškos dainos – jos yra man pačios artimiausios ir svarbiausios, tikrai svarbiausios mano širdžiai. Apie tai, apie ką dainuoju, noriu papasakoti publikai, stovėdama scenoje.
– Per savo koncertus, kaip suprantu, didelę reikšmę skiri išvaizdai – kaip užsimezgė jūsų pažintis ir draugystė su Juozu Statkevičiumi? Kiek jo kurtų drabužių turi savo spintoje? Kaip vyksta kūrybinis procesas – ar tu eini žinodama, ko nori, ar leidi spręsti Juozui? (Milda)
– Labai svarbu, kaip atrodau scenoje. Gyvenime galiu būti ir su sportine apranga, su džinsais, o kaip atrodau scenoje – tikrai labai svarbu. Aš labai džiaugiuosi, kad Juozas man labai padeda, jis žino, ko aš noriu ir kaip reikia atrodyti scenoje. Visi susirinkusieji tai tikrai pastebi. Mano spintoje yra tik scenai kurti Juozo drabužiai.
– Pristatydama naująją programą koncertuose vilkėjote J.Statkevičiaus drabužius, kiek jums svarbu koncerte gerai atrodyti? Kiek dėmesio paprastai skiriate savo drabužiams, išvaizdai? (Rūta)
– Man labai patinka kartais puoštis, o kartais galiu atrodyti paprastai – tiesiog svarbu vilkėti patogius drabužius. Mano apranga priklauso nuo dienos.
– Ar dainuoji namuose, virtuvėje, vyrui, prie vyno, kai girdi tik vienas ar keli žmonės? (Povilas)
– Dainuoju visą dieną, jei ko kito nedarau (juokiasi). Repetuoju namuose, turiu savo klavišinius, darau įvairius dainavimo pratimus. Man labai pasisekė su kaimynais, kurie mane labai palaiko (šypsosi).
– Gerbiu, kad ryžotės mokytis lietuvių kalbos. Kaip sekasi? Koks didžiausias jūsų tikslas, susijęs su lietuvių kalba? Beje, ar jūsų vyras taip pat mokosi gruzinų kalbos? (Bronislava)
– Aš irgi save gerbiu, kad mokausi lietuvių kalbos (šypsosi). Tikrai nėra lengva išmokti tokią sudėtingą kalbą, kuri turi sunkią gramatiką. Bet aš stengiuosi kalbėti, nesigėdyti, nors ir darydama klaidų. Man nebuvo problemų, kai kalbėjau rusiškai ar angliškai, bet aš čia gyvenu ir gyvensiu, todėl turiu kalbėti vietine kalba. O vyras irgi šiek tiek moka gruzinų kalbos.
– Šorena, tu labai graži moteris – kodėl tavęs tiek nedaug liko viešajame gyvenime? Gerbėjai nebegali tavimi gėrėtis. Ar tu pati nepasiilgsti viešumos? (Danielius)
– Esu viešumoje tiek, kiek dabar norisi ir reikia. Buvo periodas, kai norėjau visur eiti ir rodytis, bet dabar atsirado kitų interesų – smagiau pasėdėti prie pianino, investuoti laiką į save. O viešumoje aš likau – norintys mane pamatyti ir išgirsti gali ateiti į koncertus.
– Gražu, kad atsisakėte popmuzikos, bet kaip pavyksta pragyventi iš širdies muzikos? Kiek jūs prisidedate prie šeimos biudžeto? (Stasys)
– Oi, apie biudžetus nelabai įdomu kalbėti... (šypsosi) Man labai patinka tai, ką aš darau. Popmuzika nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog man ji netinka, mano kitoks charakteris. Kai darai tai, kas tau prie širdies, pinigai nebe tokie svarbūs.
– Realybės šou davė pradžią tavo karjerai – ar bent apsvarstytum galimybę vėl sudalyvauti kokiame nors televizijos šou? (Kornelija)
– Ne, šou labai daug kur dalyvavau iš pradžių. Tie projektai man labai padėjo, aš tapau tuo, kuo esu, gavau vokalo pamokų, likau Lietuvoje. Bet daugiau nedalyvaučiau, nes jau užteks, man to nebereikia.
– Kokia tavo paprasta, eilinė diena? (Rasa)
– Gerai išsimiegu, atsikeliu, tada pusryčiauju, kol geriu arbatą atsibunda balsas, tada klausau muzikos, tada ant stalo pasidedu klavišinius ir darau visokius pratimus, kol nepavargsta stygos. Vėliau ilsiuosi, pasitikrinu „Facebooką“, elektroninį paštą, pakalbu su draugais Gruzijoje per „Skype'ą“ (šypsosi).
– Stebėdama Audriaus ir jo kolegų gyvenimą, neužsinori pati taip pat sudalyvauti kokiame nors spektaklyje, kad parodytum ne tik balso galimybes? (Siga)
– Aš labai norėčiau ir domiuosi, skaitau knygas, pagal kurias ruošiami aktoriai, bet kol kas kalba yra mano barjeras aktorystei. Galbūt ateityje susirinks kursas ir aš mielai eičiau mokytis aktorystės – taip ir bus, tik dar ne dabar.
~ Kodėl taip saugai asmeninį gyvenimą? Suprantu, kad nereikia visų skalbinių parodyti, bet juk įdomu, kaip ir kuo jūs gyvenate, galų gale, iš kokios kasdienybės semiatės minčių kūrybai. (Laura)
– Man neatrodo tai įdomu, man pačiai neįdomu apie tai skaityti. Mano nuomone, žmogui, atėjusiam į koncertą, spektaklį, filmą, neturi trukdyti papildoma informacija apie atlikėjo asmeninį gyvenimą. Geriau tegul žiūrovas susikuria tai pats savo vaizduotėje.
– Jei tuoktumeisi dar kartą, ar taip pat slėptum savo vestuves ir visas detales apie jas? (Virga)
– (Juokiasi) Dar kartą nesiruošiu tuoktis. Bet taip, tai sunku paslėpti, nesinori kalbėti, nes tai mūsų šventė, skirta draugams.
– Kaip dažnai bendrauji su savo šeima? Ar nekankina ilgesys Lietuvoje? Ką darai, kai norisi apkabinti tėvus? (Lijana)
– Paskutiniu metu visai dažnai važiuoju į Gruziją arba mano tėvai atvažiuoja į Lietuvą. Kai noriu apsikabinti – tai ir apsikabinu, juk yra „Skype'as“, per kurį kasdien bendraujame, todėl kartais susitikus gyvai nebeturime apie ką kalbėti (šypsosi).
– Šorena, noriu paklausti, ar nesunku po vienu stogu gyventi dviem menininkams, ypač, kai jie dar ir skirtingų šalių atstovai? Ar Audrius kiek nors prisideda prie jūsų kūrybos? (Jonė)
– Tai labai padeda, jis mane labai gerai supranta, žino, kodėl nenoriu kalbėti, kai ruošiuosi koncertui. Audrius man labai padeda su kūrybinėmis idėjomis, aš jam irgi padedu. Tai yra tik pliusas.
– Šorena, kur jūs paprastai repetuojate? Ar turite studiją, ar dainuojate namie? Jei namie – ar išgirstate kokių nors komplimentų ar pabarimų iš savo kaimynų? :) (Laima)
– Kaip jau sakiau, mano kaimynai mane labai palaiko. Tikrai būtų sunku, jei negalėčiau kasdien repetuoti namuose – labai jiems ačiū (šypsosi).
– Ką manote apie lietuviškų televizijų kuriamas laidas? Kodėl šiuo metu jūsų nesimato nė viename TV šou? (Ričardas)
– Viską, apie ką noriu kalbėti, aš pasakau savo koncertuose. Turiu pasirinkimą, kur eiti ir kur neiti, todėl neinu, kur man neįdomu.
– Laba diena, nepamenu, prieš kiek laiko vyko, berods, Gruzijos ambasadoje renginys, į kurį jūs buvot nepakviesta, kaip ir nepageidaujama (bent jau toks man susidarė įspūdis). Tai vis tik kas nutiko, kokia nesantaikos katė perbėgo tarp jūsų ir jūsų tėvynainių? (Ramunė)
– Nežinau, kas perbėgo, iš mano pusės lyg ir nieko nebuvo. Bet tikrai dabar buvo Gruzijos dienos Klaipėdoje ir Vilniuje, ir aš ten nedalyvavau. Man tikrai labai gaila, gal tai yra kažkokios asmeninės ambicijos, kurių aš nesuprantu. Mane labai palaiko lietuviai, o mano šalies žmonės kažkodėl elgiasi keistai. Mano tėtis su verslo reikalais lankydamasis Afganistane paskambino man, nes ten sužinojo apie Gruzijos dienas Lietuvoje, bet aš jose nedalyvavau... Gaila...
– Labas, Šorena. Norėjau paklausti, kai tik pradėjai muzikinę karjerą dainavai viename projekte su Stano. Kaip tau patiko su juo dainuoti kartu? Gal bendraujate iki šiol? (Šaras)
– Taip, mes kartu dalyvavome, tuo metu gerai praleidome laiką, ieškojome naujų idėjų, jis jaunas, todėl lengva susiderinti tarpusavyje. Dabar kažkaip nebebendraujame, bet mūsų santykiai vis tiek labai šilti liko.
– Su kuriais Lietuvos pramogų pasaulio atstovais bendrauji? Ar turi iš ten likusių artimų draugų? (Smilė)
– Ką reiškia pramogų pasaulis? Turiu gerų draugų bendrai su Audriumi, turiu draugų iš pusiau pramogų pasaulio arba visai ne iš ten (šypsosi).
– Žaviuosi jūsų talentu, tačiau manau, kad jums reikėtų daugiau dainuoti savo gimtąja kalba, tada tikrai jaučiasi, kad dainuojate iš širdies. :) (Dovydas)
– Aš jau seniai dainuoju savo gimtąja kalba – labai kviečiu ateiti į koncertą, paklausyti. Aš jau nebedainuoju kitomis kalbomis.
– Šorena, ar atvykusi gyventi į Lietuvą lengvai „perkandote“ lietuviškus ypatumus? Ar galėtumėte išvardinti esminius lietuvių ir gruzinų skirtumus? (Austėja)
– Vieni juodi, kiti balti (juokiasi). Nelabai galėčiau pasakyti, nes visi žmonės skirtingi, čia gali rasti visko. Gal lietuviai ramesni, o gruzinai – garsesni, jei tik kas – sprogsta iš karto. Todėl Lietuvoje lengviau gyventi, nes viskas čia vyksta ramiai. Gal su manimi kitiems čia nebuvo lengva iš pradžių (juokiasi).
– Ar jūs Gruzijoje populiari, ar atpažįsta jus gatvėje? (Odeta)
– Prieš ketverius metus buvau populiari, dalyvavau Robinzonų šou, vedžiau laidą, o dabar nežinau – yra kas prisimena, kas atpažįsta, kiti primiršo.
– Ar savo vyrą Audrių dažnai lepinate gruziniškais patiekalais? Gal turite kokį savo firminį? (Kotryna)
– Aš visus draugus lepinu – man labai patinka gaminti, man labai skanūs gruziniški patiekalai. Turiu daug firminių patiekalų (juokiasi).
– Šorena, kaip manai, ar pačiai būtų pavykę prasimušti į lietuvišką sceną be tavo garsaus vyro Audriaus Bružo pagalbos? (Gudas)
– Mes su Audriumi susipažinome po metų, kai buvau Lietuvoje. Ateiti į pramogų pasaulį man nereikėjo garsaus žmogaus pagalbos. Bet dabar jis man labai padeda, nežinau, koks kitas žmogus galėtų taip meniškai su idėjomis palaikyti mane kaip Audrius. Yra labai didelis skirtumas, kai su tavimi dirba tik vadybininkas, ir kai su tavimi dirba menininkas, kuris padeda tvarkyti ir vadybos reikalus.
– Ar tu vairuoji automobilį? Ar esi kada važiavusi į Gruziją automobiliu? Per kur geriau važiuoti – ar per Ukrainą, ar per Turkiją? (Simas)
– Oi, vairuoju automobilį, bet su juo nevažiavau į Gruziją ir kitiems nerekomenduoju. Keliai ten prasti, o ir šalis labai toli – geriau skristi.
– Jei turėtum tris stebuklingus riešutėlius, kaip pasakoje, ko paprašytum? Kokios tavo artimiausios ir realiausios svajonės? (Milda)
– Ypatingų svajonių neturiu. Man patinka daryti tai, ką dabar darau, ir noriu visko pasiekti be jokių riešutų pagalbos (šypsosi).
Koncertai vyks: spalio 25 d. 19 val. Šv.Kotrynos bažnyčioje, spalio 27 d. 18 val. Šiaulių dramos teatre, lapkričio 19 d. 18 val. Girstučio kultūros rūmuose.
