„Birželio 14-oji kiekvienais metais mūsų tautai reiškia ir skausmą, ir viltį. Pagerbiame okupacijos ir genocido aukas, prisimename Lietuvos žmones naikinusias sovietmečio represijas, tačiau kartu ir viliamės, kad daugiau niekada neprarasti laisvės. Viliamės, kad to niekada neišgyvens ir kitos pasaulio tautos. Tikimės, kad šiandieniniame pasaulyje ji išliks kaip svarbiausia ir neginčijama vertybė“, – sakė prezidentė Vilniuje, dalyvaudama Aukų gatvėje Vilniuje vykusioje okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijoje.
Ji teigė, kad dabartinė istorija ir situacija pasaulyje rodo ką kita – „jeigu manome, jog okupacija ir ginklų žvanginimas yra praėjusį amžių menančios sąvokos tai, šių metų įvykiai Ukrainoje mums primena, kad laisvė nėra duotybė. Kad vis dar yra jėgų, trokštančių užvaldyti, sugriauti, sumenkinti“.
Pasak prezidentės, kol į misijas Sibire su užsidegimu veršis jaunimas, kol moksleivių piešiniuose bus ryški atminties tema, kol saugosime savo kalbą ir kultūrą, tol būsime atsparūs bandymams mus nutautinti, išgąsdinti ir supriešinti.
„Pagerbdami sovietinio teroro aukas, jausdami skaudžius Lietuvos naikinimo padarinius, mes privalome susitelkti, būti vieningi ir branginti savąją laisvę ir vienas kitą. Niekada neužmirškime, kas esame ir kodėl čia susirinkome“, – kalbėjo susirinkusiems šalies vadovė.
1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga, sulaužydama tarptautines sutartis, okupavo Lietuvą. 1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Rusiją.
Iš viso per 1940 – 1953 metais iš Lietuvos į tremtį ir lagerius buvo išvežta daugiau nei 280 tūkst. žmonių.
Minėjime Aukų gatvėje, prie Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro, buvę tremtiniai prisiminė rengtas ekspedicijas į Sibirą, kur iš tremties vietų slapta į Lietuvą buvo atvežta šimtai mirusių tremtinių vaikų, kurie buvo likę našlaičiais.
