Paryžiaus konferencijoje Europos Sąjungos ir šalių narių vadovai, socialinės apsaugos ministrai bei darbuotojų ir darbdavių atstovai dalijasi nacionaline jaunimo užimtumo skatinimo patirtimi, aptaria galimybes paspartinti jau priimtų ES priemonių įgyvendinimą ir derina sprendimus, kurie padės suderinti jaunimo švietimo ir įdarbinimo galimybes, panaudoti jaunimo potencialą ateities ES rinkos poreikiams, skatinti jaunimo verslumą, užtikrinti jaunimo užimtumo programų finansavimą.
Tai antras per šį pusmetį aukšto lygio susitikimas jaunimo nedarbo problemoms spręsti. Lietuvos pirmininkavimo pradžioje Vokietijos Kanclerės Angelos Merkel iniciatyva jaunimo užimtumo problemas ES šalių vadovai analizavo Berlyno konferencijoje.
Paryžiaus konferencijoje prezidentė pristatė Lietuvos patirtį ir apžvelgė, kas daroma pirmininkavimo metu siekiant padėti Europos jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Lietuvos ir Europos jaunimas išsilavinęs, kvalifikuotas ir iniciatyvus. Tačiau šiandien šeši milijonai jaunų žmonių – praktiškai dvi Lietuvos – nedirba ir neprisideda prie Europos gerovės kūrimo. Neišnaudojamas jų potencialas ir žinios. Jauni žmonės turi tapti ne prarastąja, o atrastąja karta. Todėl jaunimui įdarbinti, talentams atskleisti būtina sutelkti nacionalines ir europines pastangas“, – sakė prezidentė.
Pristatydama Lietuvos patirtį ir nacionalinius veiksmus, prezidentė pabrėžė jaunų žmonių verslumo ir iniciatyvų skatinimą. Pasak prezidentės, lietuviškos jaunos IT bendrovės „Pixelmator“ sėkmės istorija, ne tik sukūrusi darbo vietų talentingam Lietuvos jaunimui, bet ir nustebinusi pasaulį, yra pavyzdys visai Europai.
Prezidentės teigimu, rezultatų davė ir Lietuvos pasirinktos pirmojo darbo, verslumo skatinimo ir paramos verslo pradžiai programos. Jos padėjo sukurti darbo vietas daugiau nei šimtui tūkstančių jaunų žmonių ir jaunimo nedarbas per metus sumažėjo 11 procentų. Prezidentė asmeniškai inicijavo pataisas, kurios palengvins galimybes jaunimui susirasti praktiką ir pirmąjį darbą.
Pasak D.Grybauskaitės, ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva visu pajėgumu stengiasi paspartinti ir bendrų europinių jaunimo užimtumo priemonių įgyvendinimą.
Teikdami pirmenybę inovacijoms ir skaitmeninei ekonomikai tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, pasak Prezidentės, įdarbinsime daugiau jaunimo. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas bendros skaitmeninės rinkos kūrimui, kuri leis įdarbinti per 900 000 IT specialistų.
Papildomą impulsą jaunimo darbo vietų kūrimui gali duoti smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas, administracinės naštos jam mažinimas, taip pat Paslaugų direktyvos įgyvendinimas. Smulkusis ir vidutinis verslas Europoje sukuria apie 70 proc. darbo vietų, iš kurių didžioji dalis – paslaugų sektoriuje.
Jaunimo užimtumui turi būti efektyviai panaudojami ir ES paramos fondai. Todėl būtina kaip galima greičiau sutarti dėl naujo ES biudžeto, kuriame numatyti 6 milijardai eurų jaunimo užimtumui skatinti. Kiekvienam jaunam žmogui turi būti pasiūlytas sprendimas – jeigu ne darbo vieta, tai stažuotė ar gamybinė praktika, kur jis gali išmokti reikalingo amato.
