„Galite atsiversti savo laikraščių puslapius ir pasižiūrėti, kada koks straipsnis atsiranda, kur yra užsakymo numeris ir kur nėra. Tarp eilučių labai gerai viskas matosi. Viena žiniasklaidos priemonė rašo, kaip gerai yra turėti tik alternatyvas, kita – kaip blogai turėti LNG (suskystintų dujų, – red. past.) terminalą, trečia, kad atominės išvis nereikia. Tiesiog nuostabus straipsnių rinkinys. Kai pasižiūri paskui į tų žiniasklaidos priemonių akcininkus ir jų savininkus, taip pat labai daug kas paaiškėja. Žmonėms ir man labai viskas aišku ir taip, jeigu mokame skaityti tarp eilučių“, – metinėje spaudos konferencijoje paprašyta įvardinti, kuriuos asmenis ir verslo grupuotes laiko oligarchinėmis, kalbėjo D.Grybauskaitė.
Prezidentė per trečiuosius savo kadencijos metus ketina viešuosius pirkimus sureguliuoti taip, kad neskaidrūs viešieji pirkimai taptų nebeįmanomi, ypač kai perkamos žiniasklaidos paslaugos.
„Perkant arba užsakant žiniasklaidoje atskirą informaciją tai turėtų būti daroma skaidriai, viešai ir iš anksto pranešant. Tokie pasiūlymai jau buvo mano padaryti, bet jie buvo atidėti Seime iki rudens“, – kalbėjo prezidentė.
Partijas turėtų išlaikyti tik rinkėjai ir biudžetas
Pasak jos, stabdyti neskaidrius žiniasklaidos pirkimus turėtų padėti ir Politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimai, kuriais būtų uždrausta partijas remti juridiniams asmenims.
Jei partijos būtų išlaikomos tik rinkėjų ir valstybės biudžeto lėšomis, pasak prezidentės, ir žiniasklaidos magnatams kiltų mažiau pagundų prašyti neskaidrios partijų paramos.
„Turėtume būti atviresni ir pasakyti tiesiai – finansuoti turėtų rinkėjas ir valstybės biudžetas. Ir tai būtų skaidriausia sistema, kuri atrištų rankas ir politinėms partijoms, padarytų jas mažiau priklausomas nuo finansinių rėmėjų“, – sakė D.Grybauskaitė.
Ji pripažino, kad finansuojamos tik piliečių ir valstybės dotacijomis partijos būtų skurdesnės ir ragintų jas taupyti pirmiausia neperkant reklamos žiniasklaidoje.
„Iš tiesų tų pinigų tiek daug ir nereikia. Svarbu, kaip juos naudoji. Jeigu nepirktų žiniasklaidos ir naudotų skaidriai, tai tų pinigų daug nereikia. Darbai turi rodyti, kaip yra dirbama žmogui ar partijos interesams. Ir žiniasklaida, kai žinos, kad tų pinigų nėra daug, galbūt mažiau stengsis ir jų gauti“, – mano D.Grybauskaitė.
Prezidentė pareiškė, kad kai kurios partijos yra patenkintos dabartine padėtimi ir „džiaugiasi išlaikomos lobistų“, tačiau konkrečiai įvardinti tokių politinių partijų nesutinka.
„Jūs patys galite pažiūrėti ir pamatyti, kokios diskusijos buvo dėl partijų finansavimo pokyčių, kurios partijos buvo prieš tai, kad juridiniams asmenims būtų uždrausta mokėti. Tai nėra paslaptis“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Žmonės turi pajusti ekonomikos atsigavimą (papildyta 15.05 val.)
Prezidentė tikina skatinsianti Vyriausybę nuo 2012 metų atkurti įšaldytas pensijas bei padidinti minimalią mėnesinę algą. Tuo pat metu D.Grybauskaitė teigia stebėsianti, kad kitų metų biudžetas nebūtų pernelyg dosnus.
„Manau, kad ateina laikas, kai turime savo žmonėms pasakyti, kad ekonomikos atsigavimo rezultatai turi jaustis visur, taip pat ir žmonių gerovės kėlime“, – sakė valstybės vadovė.
Prezidentė pabrėžė nematanti „prasmės ir reikalo“ nuo kitų metų didinti mokesčius, tačiau pabrėžė, kad išlaidauti taip pat dar nevalia.
„Ekonomiškai tiktai keliamės iš duobės, todėl bet koks kėlimas ir pažadai turi būti labai atsakingi dar ir dėl to, kad turime globalią situaciją. Nesame dar tikri, kad nebus antros sudėtingos bangos kai kuriose šalyse aplink Lietuvą ir kad tai nepaveiks Lietuvos ekonominės situacijos. Žmonės turi pradėti jausti ekonomikos atsigavimą, bet neturime taip skubėti, kad taptume vėl neatsakingais ir nepradėtume švaistytis tais pinigais, kurių dar neužsidirbome“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Ji pažymėjo sieksianti, kad priešrinkiminiame valstybės biudžete būtų numatytos tik būtinosios išlaidos, o ne priešrinkiminiai pažadai.
„Sieksiu, kad 2012 metų biudžetas išliktų realus, bet netaptų politine bei rinkiminės kampanijos dalimi, kad jis atitiktų valstybės galimybes ir išliktų pakankamai finansiškai drausmingas, skatinant ekonomikos augimą , o ne partinių priešrinkiminių pažadų vykdymą“, – pabrėžė prezidentė.
Energetika – geopolitinis reikalas (papildyta 13.55 val.)
Pasak prezidentės, artimiausiu metu turėtų paaiškėti strateginis investuotojas į Visagino atominę elektrinę (AE). Ji būsima kliūtimi statyboms nelaiko ir Latvijos prezidento Andrio Bėržinio pareiškimo, esą Latvija neturi pinigų šiam projektui.
„Latvija iš tiesų nesitraukia iš projekto ir projekte dalyvaus vienokiu ar kitokiu būdu pagal savo galimybes“, – mano Lietuvos prezidentė.
D.Grybauskaitė sakė, kad Latvijos galimybes su naujuoju kaimynės prezidentu aptarsianti kitą savaitę, jam atvykus oficialaus vizito į Lietuvą.
„Pati Latvija yra ir bus suinteresuota pirkti elektros energiją iš mūsų elektrinės, o tai reiškia ir dalyvauti jos statyboje. Kokia tai bus forma ir kaip daug tai bus daroma, apsispręs naujoji Vyriausybė po rinkimų ir naujasis prezidentas kiek vėliau. Manau, kad skubėti ir daryti kažkokias išvadas ankstyva“, – teigia D.Grybauskaitė.
Prezidentė mano, kad Lietuva „nepakankamais tempais“ stato suskystintų dujų terminalą. Tačiau valstybės vadovė nesutinka, kad verčiau būtų statyti bendrą suskystintų dujų terminalą kartu su kitomis Baltijos šalimis.
„Regioninio SGD terminalo prasmė politiškai neįmanoma būtent todėl, kad SGD (gamtinių dujų – red. past.) terminalas reikalingas tam, kad vamzdyje, kuris ateina iš rytų, dujų kaina būtų iškart mažesnė. Jeigu mes sukoncentruojame politinę riziką, kad terminalas atsiranda tik vienoje šalyje, mūsų kaimynai Rytuose gali jį labai lengvai vienokiu ar kitokiu būdu perimti“, – kalbėjo šalies vadovė.
Pasak jos, kalbant apie energetiką negalima mąstyti tik apie kainas.
„Dar kartą noriu pasakyti – visi energetiniai didieji projektai yra geopolitiniai. Mes kalbame ne vien apie energetiką ir ne vien apie kainas. Mes kalbame apie konkurencijos atsiradimą ir ekonominės, ypač energetinės nepriklausomybės užtikrinimą. Kalbėdami apie kainas, turime visada galvoti apie politinę riziką ir ją įvertinti. Vien dėl šitų priežasčių žinau, kad estai statys ir mes statysime“, – sakė D.Grybauskaitė.
Netiki dujų kainos kritimu (papildyta 14.12 val.)
Šalies vadovė netiki, kad „Gazprom“ galėtų sumažinti dujų kainą Lietuvai, todėl žada stengtis, kad šilumos ūkis būtų demonopolizuotas. Prezidentė mano, kad jį demonopolizavus sumažėtų ir šilumos kaina vartotojams.
„Ekonominių, objektyvių priežasčių toms kainoms augti nematau. (...) Šiuo metu atsakomybė likusi ore, o visos teisės dėl šilumos ūkio suteiktos savivaldybėms. (...) Kai kurios savivaldybės, kur naudojamas biokuras, moka vos ne 30–40 proc. mažiau nei Vilnius, Kaunas ar Klaipėda. Tai rodo savivaldos politikų darbo kokybę ir požiūrį į žmones. Čia ne „Gazprom“ kaltas“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė piktinosi, kad jos pateiktos įstatymų pataisos dėl šilumos ūkių demonopolizavimo Seimo darbotvarkėje buvo nukeltos rudeniui.
„Labai norėčiau viešai pasakyti, kad šilumos ūkio demonopolizacija yra būtina, kad žmonės būtų išlaisvinti iš politikų ir vietos ūkių gniaužtų“, – sakė D.Grybauskaitė.
Ž.Pacevičiui – rezultatų laikas (papildyta 14.35 val.)
Pasidžiaugusi, kad per šiuos metus pavyko daug pasiekti skaidrinant ir tobulinant teisėtvarkos institucijų veiklą, D.Grybauskaitė pažėrė kritikos Specialių tyrimų tarnybai (STT), kurios vienintelės vadovas Žimantas Pacevičius iki dabar išliko nepakeistas, kai kitų specialiųjų tarnybų vadus D.Grybauskaitė ėmėsi keisti vos tapusi prezidente.
„Ne vien vadovai lemia institucijos darbo kokybę, bet labai daug priežasčių ir reiškinių. Taip jau išėjo, kad kai kuriems suėjo kadencija, kitiems galbūt iš karto buvo aišku, kad reikia keistis. Su STT iš tiesų dveji metai mėginu rasti bendrą kalbą. (...) Ne, nesu visiškai patenkinta STT darbu, darbo tempais ir rezultatais“, – sakė prezidentė.
Pasak jos, per dvejus metus sukurtas visas įstatymų paketas, leidžiantis STT dirbti efektyviau, todėl dabar „nebėra priežasčių, dėl ko teisėsaugos institucijos turėtų dirbti blogai arba neduoti rezultatų“.
„Tretieji metai turės būti rezultatų metai. Jei rezultatų nebus, atitinkamas išvadas darysiu aš“, – apie galimą STT vadovo keitimą užsiminė D.Grybauskaitė.
„Sprendimus dėl dvikalbių lentelių reikia vykdyti“ (papildyta 13.13 val.)
D.Grybauskaitė teigia, kad teismų sprendimai, įpareigojantys nukabinti dvikalbes lenteles, turi būti vykdomi, nepaisant to, kad Vyriausybės suburta darbo grupė siūlo tokias lenteles įteisinti.
„Prezidentė yra Konstitucijos garantas ir teismų sprendimų nediskutuoja ir nekvestionuoja. Visiems noriu priminti: teismų sprendimus reikia vykdyti“, – antradienį sakė D.Grybauskaitė.
Pirmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar kartą konstatavo, kad dvikalbiai užrašai tautinių mažumų gausiai gyvenamose vietovėse turi būti nukabinti.
Tuo tarpu Vyriausybėje suburta darbo grupė Tautinių mažumų įstatymui parengti siūlo dvikalbes lenteles leisti kabinti visose gyvenvietėse, kur tautinių mažumų atstovai sudaro bent 30 proc. gyventojų.
Santykių su V.Adamkumi nekomentuoja (papildyta 13.27 val.)
Buvęs prezidentas Valdas Adamkus nuolat užsimena, kad dabartinė prezidentė D.Grybauskaitė vengia su juo bendrauti, apgailestauja, kad jiedu nesutaria. Savo ruožtu D.Grybauskaitė nelinkusi V.Adamkui atsakyti.
Ji užsimena, kad buvęs prezidentas turėtų vengti komentuoti ir jų tarpusavio santykius ir jos veiklą.
„Buvę prezidentai ir esami neaptarinėja viešai kitų prezidentų nuomonių arba santykių. Tai yra bendra tarptautinė praktika. Aš jos laikausi“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Primename, kad V.Adamkus Lietuvos televizijai sekmadienį ne tik guodėsi dėl per menko bendravimo su dabartine prezidente, bet ir kritikavo D.Grybauskaitės vykdomą užsienio politiką.
Prezidentei galių netrūksta, trūksta žmonių (papildyta 13.38 val.)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sulaukianti kritikos dėl kiek per griežto valdymo, teigia, kad konstitucinių galių jai jokiu būdu netrūksta.
„Ne viską įmanoma padaryti ir toje teisinėje bazėje esant tokioms konstitucinėms galioms, bet aš jokiu būdu nesakau, kad man jų trūksta“, – sakė prezidentė.
Tačiau D.Grybauskaitė pripažino, kad jai labiau trūksta ne galių, o žmonių Prezidentūroje.
„Norėtųsi didesnės komandos ir daugiau atsidavusių žmonių, kurie norėtų aukotis ir dirbti, o ne tik skaičiuoti savo naudą. Daug yra dalykų, kur norėtųsi geriau, bet ar tai klaidos, parodys laikas ir tegul žmonės sprendžia“, – ragina prezidentė.
Po pergalės pirmajame prezidento rinkimų ture 2009 metų gegužę D.Grybauskaitė inauguruota tų pačių metų liepos 12 dieną.
