Priešingai nei D.Grybauskaitė, Latvijos ir Estijos prezidentai Lenkijos vadovo Bronislawo Komorowskio iniciatyvą priėmė.
„Vizitas į Varšuvą kitą savaitę nenumatytas“, – BNS antradienį sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Vėliau žurnalistų paklausta apie motyvus, prezidentės patarėja sakė: „Nes pasirengimo NATO viršūnių susitikimo Čikagoje klausimai jau aptarti ir su Lenkijos prezidentu, ir su Latvijos prezidentu taip pat“.
„Kvietimo tokio oficialaus nėra, apie tai prezidentė su Lenkijos prezidentu kalbėjo telefonu“, – sakė D.Ulbinaitė.
Paklausta apie žiniasklaidos pranešimus, kad Lenkija gali peržiūrėti poziciją dėl NATO oro policijos misijos, ji atsakė: „Galiu patvirtinti, kad prezidentė buvo informuota apie tokius diplomatų pokalbius ir apie tai kalbėjosi su Lenkijos prezidentu, kai jis viešėjo vasario 16 dieną Vilniuje“.
BNS pasitikslinus, kokie diplomatų pokalbiai minimi, D.Ulbinaitė sakė, kad kalbama apie „Lenkijos diplomatų pareiškimus Lietuvos diplomatams, jog jei nebus sprendžiamos tautinių mažumų problemos, Lenkija gali pergalvoti savo poziciją dėl oro policijos misijos“.
Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso ir Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio atstovai BNS sakė, kad ketina dalyvauti kitą antradienį vyksiančiame susitikime Varšuvoje.
„Prezidentas T.H.Ilvesas mano, kad mūsų regionui, kuriame Lenkija neabejotinai turi specialų vaidmenį, svarbu turėti bendrą požiūrį į saugumo iššūkius Baltijos jūros regione ir plačiau“, – sakė Estijos prezidento atstovas spaudai.
Latvijos prezidento tarnyba BNS taip pat patvirtino, kad A.Bėrzinis dalyvaus Varšuvoje balandžio 17 dieną rengiamame susitikime.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
