Pasak Lietuvos prezidentės, pokalbių su šios šalies vadovas metu politinio stabilumo klausimas buvo „viena iš skausmingų ir jautrių temų“.
„Per pusmetį Rumunijoje, kaip žinote, pasikeitė net trys premjerai, valstybei tai labai daug kainuoja, ypač eiliniams žmonėms. Galiu pavyzdį pasakyti, kad Rumunija per visą laikotarpį nuo 2007 metų sugebėjo pasiimti tik 15 proc. ES paramos, šalis, kuriai tikrai jos labai reikia. Taigi toks stumdymamsis alkūnėmis tarp Vyriausybės, prezidento, parlamento trukdo visoms valstybės struktūroms dirbti ir nukenčia visa Rumunijos valstybė, visa Rumunijos ekonomika ir kiekvienas žmogus“, – LRT televizijai trečiadienį sakė D.Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, tai „turėtų būti mums pavyzdžiu, kaip nereikėtų elgtis ir ypač po rinkimų, kai mes galime turėti margesnį Seimą ir margesnę Vyriausybę“.
Prezidentės spaudos tarnybos pranešime sakoma, kad susitikimuose su Rumunijos parlamento pirmininku Crina Antonescu (Krina Antonesku) ir premjeru Victoru Ponta (Viktoru Ponta) D.Grybauskaitė aptarė dvišalius santykius, derybas dėl naujos Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos, Europos ekonominę padėtį, energetinio saugumo klausimus ir bendradarbiavimą NATO.
„Rumunija yra svarbi Lietuvos partnerė ES ir NATO. Mus sieja bendri tikslai derybose dėl naujosios ES finansinės perspektyvos. Susiduriame su tokiais pat energetikos iššūkiais. Veikdami kartu, bendradarbiaudami ir koordinuodami savo pozicijas geriau apginsime mūsų šalių interesus“, – pranešime cituojama prezidentė.
Jame pažymima, kad derybose dėl ES finansinės perspektyvos Lietuva ir Rumunija kartu sieks, kad tiesioginės žemės ūkio išmokos naujųjų ir senųjų šalių ūkininkams būtų skirstomos teisingai ir nebūtų taikomi diskriminaciniai struktūrinės paramos apribojimai.
Susitikimuose su Rumunijos Vyriausybės ir Senato vadovais taip pat pabrėžta finansinės drausmės, atsakingos fiskalinės politikos ir politinio stabilumo svarba įveikiant sunkmetį ir užtikrinant darnią valstybės raidą.
Be to, pasak šalies vadovės, energetinis saugumas yra abiejų šalių iššūkis. Nuo monopolinio dujų tiekėjo priklausomos Lietuva ir Rumunija siekia, kad būtų panaikinta ES regionų energetinė izoliacija, užtikrintas alternatyvus energijos tiekimas ir sukurta vieninga ES energetikos rinka. Susitikimuose aptartos apsirūpinimo pigesnėmis dujomis galimybės, tokios kaip suskystintų gamtinių dujų terminalų statybos, per Rumuniją eisiančio pietinio Europos dujų koridoriaus ir Pietų Kaukazą su ES sujungsiančio „Nabuko“ dujotiekio perspektyvos.
Taip pat aptarti Lietuvos ir Rumunijos atominės energetikos projektai. Lietuvos vadovės teigimu, tai, kad atominę energetiką plėtoja net ir ribotas finansines galimybes turinčios šalys rodo, kad ši energijos forma ir ateityje išliks viena pigiausių.
Lietuvos vadovė taip pat padėkojo Rumunijai už politinę paramą pratęsiant NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse ir pakvietė Rumunijos ekspertą prisijungti prie Lietuvoje įsikūrusio NATO energetinio saugumo centro veiklos.
