„Jeigu pasitvirtintų, kad mėginama grįžti į laikotarpį, kai šie klausimai buvo reglamentuojami įvairiais posovietiniais reglamentais dar iki 1992 metų Lietuvos Konstitucijos, manyčiau, kad tai būtų beprecedentinis žingsnis. Tai būtų tiesioginis Konstitucijos pažeidimas ir mėginimas grąžinti į posovietinę erdvę, nes tokių santykių ir tokios situacijos nėra nė vienoje Europos Sąjungos šalyje narėje“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė prezidentė.
„Tai dar taip pat reikštų, kad mes įteisintume daugkalbystę Lietuvoje, tame tarp ir rusų kalbą, o jei, pavyzdžiui, ateityje turėtume darbo jėgos iš kokių nors tolimų valstybių, dar galbūt turėtume ir kinų kalbą“, – nurodė ji.
„Tai dar taip pat reikštų, kad mes įteisintume daugkalbystę Lietuvoje, tame tarp ir rusų kalbą, o jei, pavyzdžiui, ateityje turėtume darbo jėgos iš kokių nors tolimų valstybių, dar galbūt turėtume ir kinų kalbą“, – nurodė ji.
Kelią Seime skinasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iniciatyva (LLRA) priimti atskirą Tautinių mažumų įstatymą. Trečiadienį Žmogaus teisių komitetas apsvarstęs pritarė dar praėjusią kadenciją pateiktam LLRA atstovo Jaroslavo Narkevičiaus įregistruotam projektui.
P.Narkevičiaus projektas numato, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tautos mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami ir užrašai tautinės mažumos kalba.
1991 metų Tautinių mažumų įstatymo variantą kritikuojantys opoziciniai konservatoriai yra įregistravę savo įstatymo variantą, kuriuo dvikalbės lentelės nebūtų leidžiamos. Jie pažymi, kad minimas įstatymas prieštarauja kitiems teisės aktams, nes teisinė aplinka yra iš esmės pasikeitusi:
LLRA deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė yra parengusi Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris leistų dvikalbius užrašus vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų, tačiau jis neranda pritarimo Vyriausybėje.
Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai – Visagino savivaldybėje.
