Lietuvos vadovė pabrėžė, jog glaudi ir realiai veikianti Vakarų ir Rusijos partnerystė yra itin svarbi Euroatlantiniam saugumui. Tačiau realiai pažangai pasiekti, pasak prezidentės, dideles kliūtis kelia pasenę stereotipai ir požiūrių inertiškumas.
„Dar vienas svarbus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Lisabonoje pasiektas sprendimas yra sprendimas dėl priešraketinės gynybos. Glaudus bendradarbiavimas su visais partneriais ir ypač su Rusija – itin svarbus. NATO visiems suinteresuotiems partneriams pateikė plataus bendradarbiavimo pasiūlymą, kuris, labai tikiuosi, bus priimtas. Tačiau vargu ar gali būti priimtinas siūlymas padalyti Europą į geografines gynybos zonas. Juk praėjo vos dvidešimt metų nuo to, kai iš Europos žemėlapio išnyko skiriamosios linijos. Būtų sunku paaiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl reikia naujų“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, kelias į sėkmę eina per pasitikėjimo kūrimą mažais žingsneliais. Jei nesutariama vienose srityse, reikia bendradarbiauti tose, kuriose sutariama.
Šalies vadovė taip pat pasisakė apie Miuncheno konferencijos metu numatytą JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo apsikeitimą naujos strateginės ginkluo tės mažinimo sutarties START ratifikavimo dokumentais.
„Ši sutartis simbolizuoja atsakingą partnerystę, į kuria visi esame pasirengę investuoti. Partnerystę, kuriai visų pirma reikia daugiau abipusio pasitikėjimo, atvirumo ir skaidrumo. Nes tai yra kuras partnerystės varikliui. Be jo mašina sustos ir įsijungs pavojaus signalas“, – kalbėjo Lietuvos vadovė.
Šeštadienį prezidentė toliau dalyvaus pasaulinių saugumo ekspertų ir politikos lyderių diskusijoje apie euroatlantinio saugumo bendruomenės stiprinimą kartu su JT Generaliniu sekretoriumi Ban Ki–moon'u, Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkele, Jungtinės Karalystės premjeru Davidu Kameronu, JAV valstybes sekretore Hillary Cliton, Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kitų šalių atstovais.
