Taip ji prisidėjo prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Pasak prezidentės, Sausio 13-oji suvienija Lietuvą.
„Labai svarbu, kad ne tik tie, kurie patys gyveno tą laikmetį, tai yra prieš 26 metus, bet ir jaunimas, ir visi mėgina paminėti tą dieną. Ir kiekvienam, kiekvienai kartai ta diena yra skirtinga ir skirtingą reikšmę turinti. Vieniems tai yra kovos už laisvę dienos, kitiems yra vilties dienos, kitiems – ateities ir būsimos Lietuvos dienos“, – penktadienį kalbėjo D.Grybauskaitė. Jos pasisakymo įrašą perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
„Svarbiausia, kad ši diena mus jungia – ne tik savo atmintimi ir patirtimi rodo, kad Lietuva visada sugebėjo apginti savo laisvę ir niekam neleido trypti savęs.
Labai džiugu, kad jaunimas supranta šios dienos reikšmę, nori būti kartu, su visais joje dalyvauti, ir, aišku, galvoja tik apie tai, kokia bus Lietuva. Svarbiausia, kad ta Lietuva bus susieta su laisvės vardu“, – teigė prezidentė.
Šiais metais prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ prisidėjo rekordinis dalyvių skaičius – daugiau kaip 1500 Lietuvos mokyklų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų, nurodo Prezidentūra. Akcijos metu nuo 8 val. languose dešimčiai minučių uždegtos vienybės ir atminties žvakutės.
Uždegę žvakutes Prezidentūros languose, „Laisvės“ gimnazijos moksleiviai S.Daukanto aikštėje įsiamžino prie čia pastatyto 1,80 metro aukščio ir daugiau kaip 8 metrų ilgio užrašo #Laisvė. Iš metalo ir balto plastiko pagamintas žodis #Laisvė prie Prezidentūros švies iki Vasario 16-osios. Šalies vadovė visus vilniečius ir sostinės svečius kviečia nusifotografuoti prie šios šviesos instaliacijos ir naudojant žymą #Laisvė socialiniuose tinkluose pasidalyti, ką kiekvienam piliečiui reiškia laisvė ir nepriklausomybė.
Laisvės gynėjų dieną šalies vadovė taip pat dalyvaus iškilmingame Seimo posėdyje ir iškilmingoje Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje. Vėliau prezidentė Sausio 13-osios aukas pagerbs Antakalnio kapinėse.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
