D.Grybauskaitės pavardė minima kartu su kitais kandidatais. Tarp jų atsidūrė ir dvi Europos komisarės – iš Liuksemburgo kilusi Viviane Reding ir prancūzė Michel Barnier. Tiesa, teigiama, kad nė vienos jų vardas nėra gerai žinomas ir nežinia, ar pritrauktų daug šalininkų.
Tarp žinomų vardų minima Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde. Tiesa, nežinia, ar jos kandidatūrą keltų Prancūzijos socialistų vyriausybė.
Antroji didžiausia Europos parlamento frakcija, socialistai, manoma, iškels dabartinio Europos Parlamento pirmininko, 57-erių vokiečio Martino Schulzo kandidatūrą. Jis jau kelis mėnesius dalyvauja rinkimų kampanijoje, kurioje neturi nė vieno rimto varžovo. Buvęs knygyno savininkas ir puikiai Briuselyje žinomas politikas, daugelį metų paskyrė ES įstatymų leidžiamajai institucijai, tačiau, kaip teigiama, jam stinga darbo vyriausybėje bei ekonominės patirties.
M.Schulzas kalba prancūzų ir anglų kalbomis, tačiau jo pilietybė gali pasirodyti įtartina Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose euro zonose šalyse, kurioms Vokietija asocijuojasi su griežto taupymo politika.
Šnabždamasi, kad į šį postą gali pretenduoti ir kadenciją baigiantis Pasaulio prekybos organizacijos vadovas, prancūzas Pascalis Lamy. Minimas ir buvęs Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero. Jų kandidatūra, kaip rašoma, mažai tikėtina.
Trečias pagal dydį Europos Parlamento blokas, centro dešinieji liberalai, veikiausiai iškels 60-mečio Belgijos premjero Guy Verhofstadto kandidatūrą. Jis jau buvo siūlomas 2004 metais, palaikant prancūzams ir vokiečiams, tačiau planams nepritarė britai ir jų rėmėjai.
Dar vienas intriguojantis kandidatas – 70-metis buvęs Italijos premjeras Mario Monti, kuris puikiai išmano ES valdžios subtilybes. Politikas išgelbėjo Italiją nuo bankroto, grėsusio 2011 metais. M.Monti ryžosi sudėtingoms reformoms ir griežtam taupymui, tačiau šių metų vasarį rinkimuose palaikymo nebesulaukė.
15min.lt apie tai, kad Lietuvos prezidentė gali siekti Europos Komisijos vadovės posto, rašė dar balandžio mėnesį. Politologai nesutaria vertindami Dalios Grybauskaitės galimybes užimti šį postą. Anot politologo prof. Raimundo Lopatos, „gal Lietuvoje kam nors ir norėtųsi tokio scenarijaus ir galbūt būtų malonu matyti dabartinę prezidentę ES prezidento poste, tačiau tai nėra realu“.
Sistemos trūkumai
Šiuo metu Europos Komisijai nuo 2005 metų vadovauja Jose Manuelis Barroso. „Reuters“ skelbia, kad likus mažiau nei metams iki kitąmet gegužę vyksiančių rinkimų, aiškėja naujosios sistemos trūkumai.
Pagal 2009 metų Lisabonos sutartį, vykdomosios Europos Komisijos pirmininko rinkimai susieti su Europos Parlamento rinkimais. Taip Europos Sąjungos (ES) lyderiai tikėjosi padidinti nuslopusį rinkėjų aktyvumą ir įveikti „demokratijos deficitą“ Bendrijoje, dėl kurio buvo daug priekaištų.
Tuomet iškelta prielaida, jog jeigu ES, kurios narių skaičius greitai padidės iki 28, rinkėjams būtų suteiktas realus politinis pasirinkimas, atspindimas konkrečių kandidatų, jiems būtų lengviau tapatintis su „Europa“ ir aktyviau balsuoti. Tai savo ruožtu suteiktų didesnį legitimumą Europos Komisijai, kuri siūlo ir įgyvendina Bendrijos teisės aktus, tačiau kritikai šią instituciją neretai peikia kaip nerenkamą ir nedemokratišką.
Išreikš protestą?
„Pirmą kartą gali vykti tikri Europos rinkimai, kurių rezultatai formuotų Europos politiką bent penkerius ateinančius metus", – teigia Londono ekonomikos mokyklos profesorius Simonas Hixas.
Šie rinkimai, tradiciškai tampantys galimybe piliečiams pareikšti protestą prieš nacionalines vyriausybes, gali būti pirmąkart panaudoti suduoti galingam smūgiui pačiai Europai.
Apklausos Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Graikijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse rodo, kad iki trečdalio balsų gali atitekti prieš ES nusistačiusiems politikams ir nacionalistinėms dešiniosioms arba ultrakairiosioms partijoms.
Vien dėl to, renkant naują Europos Komisijos vadovą, gali būti sudėtinga užtikrinti absoliučią daugumą. Tai gali atgrasyti talentingas asmenybes siekti posto. Premjerų pareigas einantys politikai – Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Suomijos premjeras Jyrki Katainenas ir švedas Frederikas Reinfeldtas, kaip pranešama, nusprendė likti savo šalies politinėje arenoje.
