Sekite 15min Google
„Ukrainos patirtis rodo, kad prasidėjus atakai laiko galvoti nebelieka – veikia tik iš anksto išlavinti instinktai ir aiškus planas. Šios rekomendacijos nėra teorinės. Mes remiamės realia ukrainiečių praktika, kuri kasdien gelbsti gyvybes fronto linijose ir miestuose. Žinojimas, kaip elgtis drono ar raketos pavojaus atveju, šiandien yra tokia pat civilinės saugos higiena, kaip ir baziniai pirmosios pagalbos įgūdžiai“, – pabrėžia „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas.
Pasak jo, kalbėti apie pasirengimą nereiškia kelti paniką – priešingai, aiškus veiksmų planas padeda jos išvengt: „Svarbu suprasti, kad šios rekomendacijos nereiškia pakitusios Lietuvos saugumo situacijos. Rusija visada kėlė grėsmę laisvajam pasauliui, todėl budrumas yra mūsų kasdienybė. Mūsų tikslas nėra sėti paniką – atvirkščiai, norime padėti žmonėms jaustis tvirčiau, suteikdami aiškių žinių, ką tiksliai reikėtų daryti ir kaip apsaugoti save bei artimuosius iškilus realiam pavojui.“
Svarbiausi namų darbai iki pavojaus signalo
Identifikuokite slėptuves: Iš anksto raskite pagrindinę ir atsarginę slėptuves netoli savo gyvenamosios vietos. Nueikite į jas pėsčiomis kelis kartus, kad maršrutą aiškiai žinotumėte net ir tamsiuoju paros metu.
Šeimos instruktažas: Susitarkite, kur slepiatės, kaip susisiekiate ir kas pasirūpina vaikais ar kitais artimaisiais, kurie savimi pasirūpinti negali. Vaikams būtina pabrėžti, kad prasidėjus pavojui draudžiama bėgti iš namų ar mokyklos be suaugusiųjų leidimo.
Išankstinis pasirengimas: Patartina baigti pirmosios pagalbos kursus ir išmokti naudotis turniketais. Taip pat rekomenduojama telefone iš anksto įsidiegti oficialias nacionalines perspėjimo programėles.
„Nerimo kuprinė“: Pasiruošimui verta susidėti ir netoli išėjimo saugoti kuprinę su būtiniausiais daiktais. Jų sąrašą atskirame leidinyje yra skelbusi Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su „Blue/Yellow“ parengtais patarimais.
Ką daryti išgirdus pavojaus signalą
Esant namuose: Neikite į balkoną ir nestovėkite prie langų. Pasiimkite kuprinę bei telefoną ir nesinaudodami liftu eikite į slėptuvę. Esant viršutiniuose pastato aukštuose patartina laiptais nusileisti kuo žemiau (jei tai galima padaryti neišeinant į lauką ir negaištant laiko). Jei slėptuvės pasiekti nespėjate ar nusileisti neįmanoma, vadovaukitės „dviejų sienų taisykle“ (tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi tvirtos sienos, pvz., vidinis koridorius ar vonios kambarys).
Esant automobilyje: jei pavojus užklumpa važiuojant, nelaikykite transporto priemonės saugia priedanga. Jei galima saugiai sustoti ir netoliese yra tinkama vieta laukti kol oro pavojus baigsis, palikite automobilį ir judėkite į ją. Sustoję nesibūriuokite prie automobilio.
Esant lauke: Nebėkite namo, jei slėptuvė yra arčiau. Ieškokite artimiausios priedangos. Nesislėpkite prie stiklinių pastatų fasadų, autobusų stotelėse ar po automobiliais.
Restorane, parduotuvėje ar kitose viešose patalpose: Netęskite vakarienės ar apsipirkimo žodžiais: „Palaukime ir pamatysime.“ Nedelsiant paklauskite personalo, kur yra artimiausia slėptuvė, ir eikite ten.
Sprogimo metu: Jei ataka prasideda jums esant atviroje erdvėje, nedelsdami atsigulkite ant žemės, užsidenkite galvą rankomis ir atverkite burną (tai išlygina slėgį ir apsaugo ausų būgnelius nuo plyšimo).
Griežti draudimai atakos metu ar pastebėjus droną
Nefilmuokite: Griežtai draudžiama fotografuoti, filmuoti ar viešinti oro gynybos sistemų veikimą bei smūgių vietas. Tai gali padėti priešui pakoreguoti ugnį.
Nesibūriuokite: pavojaus metu nesirinkite į žmonių ar automobilių grupes ir nestovėkite prie vietos, į kurią buvo smogta. Jei įvyko sprogimas, atsitraukite į saugią vietą ir negrįžkite vien iš smalsumo.
Nelieskite ir nesiartinkite prie nukritusio drono: Aptikus dronų ar raketų nuolaužas, jų nelieskite – jose gali būti nesprogusių elementų ar toksiškų medžiagų.
Nesmalsaukite: Jei išgirdote sprogimus, neikite pažiūrėti, kas nutiko. Neatidarykite lango, neikite į balkoną.
Nepalikite slėptuvės anksčiau laiko: Iš slėptuvės išeikite tik gavę oficialų pranešimą, kad pavojus atšauktas. Tyla nereiškia pavojaus pabaigos.
Psichologinis stabilumas ir pagalba kitiems
Jei jums kyla panika: Sustokite, atsisėskite (ant kėdės ar žemės) ir kvėpuokite lėčiau. Nebandykite labai giliai įkvėpti, nes tai gali sukelti galvos svaigimą. Lėtai įkvėpkite per 4 sekundes, iškvėpkite per 6 sekundes (kartokite 1–2 minutes). Taikykite įžeminimo techniką: apsidairykite ir garsiai įvardykite 5 matomus, 4 liečiamus, 3 girdimus dalykus, 2 užuodžiamus kvapus ir 1 skonį.
Jei panikuoja greta esantis asmuo: Nepalikite panikuojančio žmogaus vieno. Atsisėskite šalia ir padėkite jam sutelkti dėmesį į jūsų balsą bei kvėpavimą. Nesakykite „nusiramink“ ar „liaukis panikavęs“ – tai nepadeda. Sakykite: „Su manimi esi saugus“, „pakvėpuokime kartu“. Suteikite žmogui kontrolės jausmą klausdami: „Ar norėtum atsisėsti čia?“, „Ar norėtum vandens?“. Fizinį kontaktą siūlykite tik įsitikinę, kad žmogui tai patogu. Jums nereikia priversti baimės išnykti, tereikia padėti žmogui ištverti kitas kelias minutes.
Kada kviesti medikus? Panikos priepuolis sukelia fizinius simptomus (drebulį, dusulį, krūtinės spaudimą). Tačiau nepriskirkite visų sunkių simptomų vien panikai. Jei simptomai neįprasti, labai sunkūs, žmogus praranda sąmonę, jaučia stiprų krūtinės skausmą arba turi rimtų kvėpavimo problemų – nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.
Svarbiausia – išgirdus sireną nereikia panikuoti. Tiesiog žinokite rutiną: pasiimkite krepšį, eikite į slėptuvę ir laukite. Slėptuvėje neužblokuokite įėjimų ir išėjimų, netriukšmaukite, nerūkykite, nenaudokite ugnies ir nelieskite slėptuvės įrangos. Netrukdykite kitiems ir padėkite vaikams, pagyvenusiems bei tiems, kuriems reikia pagalbos.
„Blue/Yellow“ šiuo metu renka paramą Ukrainai per „Dronatono kampaniją“. Kas penktas paaukotas euras keliaus Lietuvos šaulių sąjungai – jiems bus perkami dronai-perėmėjai bei organizuojami mokymai, kaip efektyviai kovoti su dronais. Prisidėti galima organizacijos svetainėje.