Šiemet rinkėjo pažymėjimus pirmą kartą platino bendrovės Lietuvos pašto darbuotojai. Nors visi dokumentai turėjo būti išdalyti iki balandžio 27 – osios, šis procesas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dar nebaigtas. Apsižiūrėjus, kad trijuose didžiausiuose krašto miestuose rinkėjo pažymėjimai platinti pernelyg vangiai, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) teko pratęsti terminą iki gegužės 12 dienos. Kitur jau kurį laiką galioja posakis: „Šaukštai po pietų“ – rinkėjams teks patiems pasirūpinti minėtais dokumentais. Tik ar visi jie ras tam laiko ir noro?
Skaičiai nedžiugina
VRK pateiktais duomenimis, pažymėjimai šiuo metu įteikti beveik 87 proc. visų rinkėjų. Statistika rodo, kad kebliausia padėtis susiklostė Neringoje. Čia pažymėjimų negavo daugiau kaip 30 proc. rinkėjų. Dar 23 miestuose ir rajonuose lapeliai išdalyti tik maždaug 80 proc. balsuoti galinčių asmenų. Pavyzdžiui, Visagine pažymėjimus gavo per 74 proc., Palangoje – apie 76 proc., Utenos rajone – beveik 82 proc., Šiauliuose – 84 proc., Šilutėje – 86 proc. rinkėjų.
Kai kuriose trijų didžiųjų miestų, kur lapelių platinimas tebevyksta, apylinkėse šie skaičiai gerokai mažesni. Tarkim, Vilniaus miesto Jovaro apylinkėje pažymėjimus yra gavę vos 12 proc. čia gyvenančių rinkėjų.
Neką geresni ir kai kurių Neringos bei Palangos rinkimų apylinkių duomenys. Dviejose Neringos rinkimų apylinkėse pažymėjimai išdalyti daugiau kaip 65 proc. žmonių, o Palangos miesto Vilniaus apylinkėje dokumentų negavo daugiau nei pusė jos gyventojų.
Rasdavo tuščius namus
Tačiau Palangos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Vida Buivydienė LŽ aiškino, esą didelių kliūčių dėl lapelių pristatymo kurorte nekilo. „Problemų būta nebent dėl kotedžų gyventojų, nes ten ant kelių namų nurodomas vienas adresas. Paštininkams teko pavargti, kad susigaudytų, kur kas gyvena. Bet, šiaip ar taip, susitvarkėme“, – tvirtino ji.
Nemažai žmonių, gyvenančių kituose miestuose ar net užsienyje, turi Neringoje butus, namus. Paštininkas ateina įteikti pažymėjimo, o langinės – užkaltos. Tokiais atvejais sužinoti tikrąją gyvenamąją vietą labai sunku. Tikino A.Pukelis.
Panašiai kalbėjo ir Neringos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Algimantas Pukelis. Jo teigimu, šis kurortas pagal negavusiųjų rinkėjo pažymėjimų skaičių pirmauja dėl to, kad Neringoje gyvenamąją vietą yra deklaravę daug iš tiesų čia negyvenančių asmenų. „Nemažai žmonių, gyvenančių kituose miestuose ar net užsienyje, turi Neringoje butus, namus. Paštininkas ateina įteikti pažymėjimo, o langinės – užkaltos. Tokiais atvejais sužinoti tikrąją gyvenamąją vietą labai sunku“, – tikino A.Pukelis.
Atsisakė priimti
LŽ kalbinta bendrovės Lietuvos pašto Komunikacijos skyriaus vadovė Jurgita Čepulytė sakė, kad lapelius nešioję paštininkai turėjo daug sunkumų. Ji pabrėžė, jog šiemet rinkėjo pažymėjimus reikėjo įteikti kiekvienam rinkėjui asmeniškai arba su juo gyvenančiam žmogui. Dokumentų buvo negalima mėtyti į pašto dėžutes ar perduoti kaimynams.
„Žmonės nenorėjo įsileisti mūsų darbuotojų į namus. Atvykę pas rinkėjus paštininkai sužinodavo, kad toks asmuo čia nebegyvena arba yra išvykęs. Be to, dalis gyventojų, ypač didžiųjų miestų, yra registruoti naujos statybos namuose, kur tebevyksta darbai, bet tuo adresu dar negyvena“, – J.Čepulytė vardijo priežastis, kodėl pažymėjimai kai kam buvo neįteikti. Ji pridūrė, kad būta atvejų, kai rinkėjai atsisakė paimti lapelius, kartais paaiškėdavo, jog žmogus jau miręs. „Kitos priežastys – asmenys atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, yra sveikatos priežiūros įstaigose, tarnauja kariuomenėje“, – aiškino Lietuvos pašto Komunikacijos skyriaus vadovė.
Galėjo dirbti atidžiau
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas įsitikinęs, kad rinkėjo pažymėjimų negavusių žmonių skaičius nėra toks jau didelis. Jis leido suprasti apskritai neįžvelgiantis dėl to problemų, juoba jog minėtą dokumentą galima išsispausdinti – tereikia susirasti jį VRK internetiniame puslapyje. „Derėtų prisiminti, kad galima balsuoti ir negavus rinkėjo pažymėjimo. Visada atsiranda žmonių, kurių neįmanoma rasti ir įteikti jiems pažymėjimo“, – savo poziciją motyvavo VRK pirmininkas.
Z.Vaigauskas tikino, esą komisija sulaukia mažai skundų iš asmenų, negavusių pažymėjimo. „Pašto darbuotojai geriau išnešiojo lapelius nei rinkimų komisijų nariai. Įvairiuose miestuose jie dirbo skirtingai“, – sakė Z.Vaigauskas.
Tačiau jis pripažino, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje paštininkai galėjo atidžiau atlikti savo pareigas. „Paprašėme rinkimų komisijų juos prižiūrėti“, – tvirtino VRK pirmininkas.
