Vykdydama Seimo pavedimą trečiadienį Valstybės kontrolė Seimo Audito komitetui pristatė audito ataskaitą. Auditoriai vertino, kaip teismuose 2008 metais naudotos darbo užmokesčiui ir vienkartinėms priemokoms skirtos lėšos, teigiama pranešime spaudai.
„Nustatėme ir aiškių atvejų, kai biudžeto lėšos iš darbo užmokesčio fondo naudotos ir neteisėtai, ir nepagrįstai. Iš maždaug 70 mln. litų, naudotų teismuose darbo užmokesčiui mokėti, apie pusę milijono litų panaudotas arba neteisėtai, arba nepagrįstai“, – trečiadienį žurnalistams sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Konstituciniam Teismui (KT) priėmus nutarimą, kad teisėjų atlyginimų klausimus reglamentuojantys teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, iki 2008 metų lapkričio jie nebuvo pakeisti, pagal juos toliau buvo apskaičiuojamas teisėjų darbo užmokestis. Be to, dėl KT nutarimo Lietuvos Aukščiausiajame ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismuose 2008 metais atlyginimai buvo apskaičiuojami pagal pačių institucijų nusistatytą tvarką, padidinusią teisėjų atlyginimus.
Kaip sektiną pavyzdį valstybiniai auditoriai nurodė Trakų rajono apylinkės teismą, kuriame yra sukurta personalo darbo laiko apskaitos sistema, patvirtintos vienkartinių priemokų mokėjimo ir viršvalandinio darbo apmokėjimo tvarkos.
Teisėjų tryliktiesiems atlyginimams 2008 metais skirta daugiau nei 4 mln. Lt. Auditoriai nustatė, kad daugelyje teismų nebuvo teisėjų viršvalandinio darbo, už kurį metų pabaigoje skiriamos šios priemokos, apskaitos ar ji buvo tvarkoma netinkamai. Todėl nebuvo galima įvertinti, ar daugiau nei 930 tūkst. Lt teisėjams išmokėtų priemokų buvo skirtos pagrįstai. Vienkartinės priemokos neskirtos tik Lietuvos Aukščiausiajame, Lietuvos vyriausiajame administraciniame ir Panevėžio miesto apylinkės teismuose.
„Dėl didelės dalies visų asignavimų, kurie skirti darbo užmokesčiui ir „Sodros“ mokesčiams sumokėti, mes negalėjome pasakyti, ar teisėtai tos lėšos naudojamos, nes 2008 m. nors buvo priimtas Teisėjų atlyginimų įstatymas, bet jame nebuvo aiškaus teisinio reglamentavimo, kuris nurodytų aiškius kriterijus, aiškius dydžius ir aiškią tvarką, kaip pats užmokestis, vienkartinės išmokos turi būti teisėjams mokamos. Lygiai taip pat negalėjome įsitikinti, ar teisingai skiriamos atostogos už tai, kad teisėjai dirba viršvalandžius, poilsio, švenčių dienomis“, – sakė R.Budbergytė.
Kaip sektiną pavyzdį valstybiniai auditoriai nurodė Trakų rajono apylinkės teismą, kuriame yra sukurta personalo darbo laiko apskaitos sistema, patvirtintos vienkartinių priemokų mokėjimo ir viršvalandinio darbo apmokėjimo tvarkos.
Kai kuriuose apylinkių teismuose teisėjams už jų darbą po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis buvo suteiktos papildomos atostogos, nors tokia galimybė buvo panaikinta Seimui priėmus Teismų įstatymo pataisas. Papildomos atostogos teisėjams skirtos Teisėjų tarybai rekomendavus vadovautis Vyriausybės nutarimu, prieštaraujančiu naujai Teismų įstatymo redakcijai. Todėl 42 tūkst. Lt buvo panaudoti neteisėtai.
Valstybės kontrolės nuomone, Seimas turėtų svarstyti, ar su teisėjų darbo užmokesčiu susijusius klausimus neturėtų spręsti pats Parlamentas, o ne iš teisėjų sudaryta Teisėjų taryba. Šiuo metu teisėjų priemokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustatyti įstatymu įpareigota Teisėjų taryba. KT yra konstatavęs, kad teisėjų darbo užmokesčio klausimai priskirtini Seimo kompetencijai.
Įvertinus teismų valstybės tarnautojams skiriamų vienkartinių išmokų teisėtumą, nustatyta, kad Panevėžio apygardos administraciniame, Kauno miesto ir Joniškio rajono apylinkių teismuose daugiau nei 237 tūkst. Lt vienkartinių išmokų valstybės tarnautojams skirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dalyje teismų vienkartinės išmokos tarnautojams mokėtos ir po Vyriausybės protokolinio nutarimo, raginančio iš sutaupytų lėšų jų nemokėti. Be to, Panevėžio apygardos ir Klaipėdos miesto apylinkės teismuose 78 valstybės tarnautojai buvo perkelti į aukštesnes pareigas neįvertinus jų tarnybinės veiklos, todėl jiems išmokėta 95 tūkst. Lt daugiau nei priklausytų.
Kauno apygardos, Panevėžio apygardos administraciniame, Kauno miesto ir Joniškio rajono apylinkių teismų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus skirta daugiau nei 123 tūkst. Lt. Taip pat nustatyta atvejų, kai priemokos darbuotojams mokėtos už tiesioginių pareigų atlikimą, bendra priemokų ir priedų suma viršijo atlyginimo dydį ar priedas mokėtas nenustačius konkretaus termino.
Atsižvelgęs į audito metu teismuose nustatytus teisės aktų pažeidimus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė šešis sprendimus, įpareigojančius Panevėžio ir Vilniaus apygardų, Panevėžio apygardos administracinio, Klaipėdos ir Kauno miestų bei Joniškio rajono apylinkių teismų vadovus pašalinti nustatytus pažeidimus, o kaltus asmenis patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Dalis neteisėtai teismuose panaudotų lėšų jau grąžinta į valstybės biudžetą. Valstybės kontrolierės teigimu, jei likusios neteisėtai gautos lėšos nebus savanoriškai grąžintos į valstybės biudžetą, Valstybės kontrolė kreipsis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Valstybės kontrolė Teisėjų tarybai ir teismams rekomendavo reglamentuoti teisėjų dirbto laiko po darbo valandų ir poilsio bei švenčių dienomis apskaitą, įdiegti efektyvią darbo laiko apskaitos sistemą ir užtikrinti, kad atlyginimams skirtos lėšos būtų naudojamos teisėtai. Daugelio teismų pirmininkai ir Teismų taryba jau įgyvendino dalį Valstybės kontrolės rekomendacijų.
