„Pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol lietuviai studentai itin mėgsta JK, Nyderlandų ir Danijos universitetus (be to, kad jie sąlyginai arti namų) – galimybė studijuoti anglų kalba. Specialiai užsieniečiams pritaikytos studijų programos sutraukia nemažai ne tik mūsų, bet ir kaimyninių šalių abiturientų, todėl konkurencija šių šalių universitetuose yra itin didelė. Tiesa, būtent dėl tokios gausos užsienio studentų, Danijos vyriausybė priėmė nutarimą drastiškai sumažinti studijų programų anglų kalba skaičių, nes didžioji absolventų dalis išvyksta iš šalies neradę joje darbo“, – sako sertifikuota studijų užsienyje specialistė E.Kesylienė.
Pasak jos, Danija garsėja savo studijų programų anglų kalba gausa, tačiau priežastis, kodėl jos buvo sukurtos, nepasiteisino – buvo tikėtasi, kad užsienio studentai po studijų liks šalyje ir dirbs Danijos gerovei, tačiau didžiąją dalį visų baigusių aukštąjį mokslą Danijoje sudarant užsieniečiams, tik labai maža dalis jų lieka dirbti būtent šioje šalyje. Ši tendencija itin pastebima tarp profesinių studijų ir verslo akademijos absolventų – iš 10 studijuojančių 7 šiose studijų programose yra užsieniečiai (72 proc.), tačiau tik 1 iš 5 (21 proc.) lieka dirbti Danijoje. Danijos vyriausybė paskaičiavo, kad neapsimoka mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti užsieniečių mokslo, todėl nusprendė pirmenybę teikti savo piliečių studijoms – studijų programoms danų kalba.
„Tačiau nusiminti neverta, nes dalis studijų programų anglų kalba šioje šalyje tikrai liks – motyvuotiems, gabiems ir ambicingiems užsienio studentams. Be to, kitos šalys taip pat siūlo puikių programų savo universitetuose. Ypač, jeigu užsienio studentas moka tos šalies kalbą, mat studijų kaina Europoje labai priklauso nuo to, kokia kalba ketinama studijuoti. Jeigu pasirenkama tos šalies kalba, lietuviui studentui galios tokios pat studijų kainos ir sąlygos, kaip ir tos šalies gyventojams. Jeigu jaunas žmogus ieško galimybių studijuoti aukštojoje mokykloje anglų kalba šalyje, kurioje pagrindinė valstybinė kalba yra kita, jam už studijas gali tekti mokėti kitą sumą. Be to, reikia nepamiršti ir mažųjų Europos šalių universitetų – patrauklių studijų programų anglų kalba gali pasiūlyti ir Čekija ar Estija, o norintys ir galintys studijuoti toliau nuo namų, visada yra laukiami JAV, Kanados ar Australijos universitetuose“, – sako E.Kesylienė.
Nepaisant pakitusios studijų prioritetų geografijos ir persiskirsčiusių studentų iš Europos srautų, norint patekti į užsienio universitetus vis dar reikia gerokai pasistengti. Ir ne paskutinę naktį prieš stojamuosius egzaminus. Kaip teigia „Ames Education“ vadovė, užsienyje studijuoti apsisprendęs jaunuolis nuo pirmųjų gimnazijos klasių turi imtis iniciatyvos ir tapti savo vadybininku – pasiruošti gerą stojimo į universitetą portfolio:
- Pasikonsultuoti su studijų užsienyje specialistais dėl sąlygų ir reikalavimų stojant į skirtingų šalių universitetus;
- Išsilaikyti tarptautinį anglų kalbos – IELTS – egzaminą;
- Išmokti parašyti išsamų motyvacinį laišką universitetui;
- Gauti iš mokytojų rekomendacijas universitetui (jeigu reikia, mokytojui nurodyti gaires, ko reikalauja konkreti švietimo įstaiga);
- Atlikti išsamią mokymo įstaigų analizę, įvertinant visus stojimo reikalavimus, terminus, kainas ir pan.
„Mokinys, pabaigęs vienuolika klasių, turi padaryti du dalykus – gauti vairuotojo pažymėjimą ir išlaikyti tarptautinį užsienio kalbos egzaminą. Išlaikius šį egzaminą, dvyliktoje klasėje dėmesį galima skirti paraiškų į universitetus pildymui, be to, tarptautinius egzaminus pripažįsta ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, todėl vėliau nebereikės laikyti anglų kalbos brandos egzamino ir liks laiko geriau pasiruošti kitiems. Kalbant apie motyvacinį laišką ir mokytojo rekomendaciją, nereikia į juos numoti ranka ir parašyti šabloniškai ar atsainiai, mat, jeigu užsienio universitete stojant į norimą programą yra didelė konkurencija, komisijos nariai itin atidžiai skaito šiuos dokumentus – esant vienodiems kelių pretendentų stojimo balams, sėkmę nulemti gali ir argumentuotas bei nuoširdus vieno jų motyvacinis laiškas“, – patirtimi dalijasi E.Kesylienė.
