Išbandyti save
Kotryna 15min pasakojo į Daniją išvažiavusi iš karto po mokslų vienoje Vilniaus gimnazijoje: „Norėjau naujos patirties, išbandyti save gyvendama atskirai nuo tėvų, toli nuo visų draugų. Pasirinkau Daniją. Viena iš priežasčių, kad mokslas čia yra nemokamas, tad jeigu man kartais nepatiktų ar atrodytų ne ta studijų kryptis, kurios norėjau, visada galėčiau grįžti, neprarasdama kažko labai daug ir pinigine prasme. Ir skrydžiai tiek buvo, tiek yra pigūs. Viskas buvo lyg ranka pasiekiama.“
Mergina iš Lietuvos išvyko 2015 metais, dabar studijuoja trečiame kurse. Paklausta apie išbandymą toli nuo namų, tėvų, artimųjų, ji neslepia: iš pradžių buvo labai įdomu, smagu gyventi vienai, gamintis sau maistą ir t.t., bet po trijų mėnesių viskas apsivertė. Atsirado namų ilgesys, supratimas, kad jau gal gana, norisi namo, mamos maisto.
„Bet su laiku supratau, kad mano namai yra ten, kad man smagu ten grįžti gyventi, o čia – atostogų. Pripratau prie to gyvenimo ir nebuvo taip sunku, kaip kartais maniau“, – pasakojo Kotryna.
K.Paltarackaitė „Via University College“ aukštojoje mokykloje pasirinko studijuoti civilinę inžineriją, vėliau – kelių inžinerijos kryptį. Stereotipiškai žiūrint, profesija nėra moteriška. Kotryna tikina tai girdinti nuolat, tačiau pirmame kurse, studijų pradžioje, jos kurse merginų buvo gerokai daugiau nei vaikinų, tik dabar santykis išsilygino ir abiejų lyčių atstovų yra maždaug po lygiai.
„Kai kurios pasidavė, kitos suprato, kad viešbučių administravimas ar kulinarija traukia labiau, tai dabar liko apylygiai. Man visada viskas yra įdomu, bet supratau, kad šitas studijas norisi pabaigti. Ypač praktikos metu supratau nuėjusi teisinga linkme“, – sakė Kotryna.
Suvokia „kodėl ir ką reikia skaičiuoti“
Civilinę inžineriją mergina pasirinko paskatinta tėčio, kuris kartojo, jog ji turėtų būti inžinierė, ir anksti pastebėjo jos polinkį tiksliesiems mokslams – Kotryna sako lengvai suvokusi, „kodėl ir ką reikia skaičiuoti“.
Ypač praktikos metu supratau nuėjusi teisinga linkme, – sakė Kotryna.
„Mūsų universitete praktika turi trukti beveik pusmetį – penkis mėnesius, renkamės pagal tai, ką norime daryti, ir stengiamės gauti tokią praktiką, kur praktikantas dirba, o ne tik nešioja kavą, nors visi žino, kad tai yra realybė šiais laikais“, – kalbėjo K.Paltarackaitė.
Paklausta, kodėl praktikos vietos neieškojo Danijoje, mergina teigė nemokanti danų kalbos, o daniškai nekalbantiems susirasti, kur pasipraktikuoti šioje šalyje, kone neįmanoma. Kitur irgi nepavyko: „Buvo sunku, nes vienos įmonės nesiūlo jokio atlygio, kitur gana akivaizdžiai siūlomas darbas pilstyti ir nešioti kavą, dar kitur atvirai sakoma, kad praktikantams darbo nėra, bet dokumentus jie pasirašyti galėtų, kas man tikrai netiko.“
Todėl ji pabandė laimę gimtajame Vilniuje. Kaip teigia, visada žinojusi, kad į Lietuvą gali grįžti, visada yra čia laukiama, tad neabejojo atrasianti ir galimybių.
„Lietuva yra mano gimtoji šalis. Čia mano tėvai, čia mano namai, čia visada gera sugrįžti. Antra, kitose Europos Sąjungos šalyse dauguma įmonių iš praktikantų reikalauja labai gero valstybinės kalbos mokėjimo. Galiausiai, labai norėjau išsilaikyti egzaminus ir gauti vairuotojo pažymėjimą. Sudėjus visas aplinkybes, praktiką pasirinkau atlikti Lietuvoje ir dabar tokiu sprendimu labai džiaugiuosi. Pažymėjimą, beje, gavau“, – teigė Kotryna.
Paragauti tikro darbo
Sudarinėjant darbų grafiką projektui supratau, kad sunku apskaičiuoti reikalingų dienų ir darbuotojų skaičių, nes darbų eigai koją pakiša nenuspėjamas Lietuvos oras, – sakė Kotryna.
Taip ji atsidūrė bendrovėje „Grinda“. „Labai gerai atsimenu dieną, kai ketvirtą mano praktikos savaitę buvau pakviesta į susirinkimą su įmonės direktoriumi ir projektų vadovais. Direktorius susirinkimą pradėjo sakydamas „žaidimai baigėsi, dabar prasideda rimti reikalai“. Ir tikrai, gavau daug atsakingų ir rimtų užduočių, todėl mitas, kad praktikantai tik nešioja kavą ir dirba su kopijavimo aparatu, visiškai nepasitvirtino.
Dirbau prie kelių svarbių Vilniaus miesto atnaujinimo projektų: buvau projektų vadovo padėjėja, gilinausi į planavimo procesų tobulinimą. Ypač džiugina tai, kad bendrovė patikėjo keliomis mano idėjomis – pasinaudodami internetine žemėlapių kūrimo platforma, sukūrėme priemonę, kaip vilniečiams pristatyti jau nuveiktus „Grindos“ darbus internete. Dabar kiekvienas gali matyti, kiek miesto tvarkymo darbų bendrovė atliko Vilniaus mieste per 2017 m.“, – apie praktiką pasakojo Kotryna.
Idėjų Kotryna sako turinti ir daugiau, galbūt tik ne visas šiuo metu „Grinda“ gali įgyvendinti. Todėl ji neatmeta, kad į bendrovę dar sugrįš. „Įmonę praktikai rekomenduoju kiekvienam studentui, nes čia galima įgauti tikros patirties ir daug ko išmokti. Aš pati daug ką pamačiau realiomis sąlygomis ir kaip smarkiai tai skiriasi nuo abstrakčios teorijos, kurios mokiausi. Pavyzdžiui, sudarinėjant darbų grafiką projektui supratau, kad yra be galo sunku apskaičiuoti reikalingų dienų ir darbuotojų skaičių, nes darbų eigai koją kiša nenuspėjamas Lietuvos oras“, – įspūdžiais dalijosi mergina.
Priimti gali įvairių studentų
Bendrovės „Grinda“ darbai yra labai įvairūs – nuo gatvių remonto ir paviršinių nuotekų tvarkymo iki beglobių gyvūnų priežiūros ir specializuotų sanitarinių paslaugų, tad veiklos čia gali atsirasti įvairių studijų programų studentams. „Įmonės veiklos spektras labai platus, todėl praktikai galime priimti beveik visus realios darbo patirties pasisemti norinčius studentus. Kasmet į mus dėl praktikos kreipiasi apie 20 studentų. Žinoma, pasitaiko ir tokių, kuriems tereikia pažymos, kad praktika atlikta, tačiau su tokiais „praktikantais“ atsisveikiname iš karto“, – tvirtina įmonės vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.
Kasmet į mus dėl praktikos kreipiasi apie 20 studentų. Žinoma, pasitaiko ir tokių, kuriems tereikia pažymos, kad praktika atlikta, tačiau su tokiais „praktikantais“ atsisveikiname iš karto, – sakė K.Vaicekiūtis.
Dažniausiai praktiką įmonėje nori atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai, tad su šia aukštąja mokykla ketinama pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. „Tiek bendrovei, tiek studentams tai naudinga, nes jauni specialistai ateina su nauju požiūriu, degantys išbandyti naujas teorijas ir technologijas, o mes suteikiame jiems galimybę savo idėjas realizuoti praktiškai. Džiaugiamės, kad baigę studijas ar dar studijuodami mūsų praktikantai sugrįžta ir tampa mūsų komandos dalimi“, – teigė K.Vaicekiūtis.
Tiesa, atlygį „Grindoje“ praktikantai turi užsidirbti. Įmonės atstovų teigimu, praktika bendrovėje vyksta pagal galiojančias studentų praktikos taisykles, todėl „tikrai yra buvę atvejų, kai gerai praktiką pradėjęs atlikinėti studentas greitai buvo pastebėtas darbų vadovų ir jam buvo mokamas atlyginimas, kaip tai numato įstatymas“.
Dėl ateities neapsisprendė
Merginai aukštojoje mokykloje studijuoti liko dar metai – po savaitės baigusi praktiką „Grindoje“, ji išvyks pagal „Erasmus“ programą studijuoti į Vengriją. Rudenį lauks dar vienas semestras Danijoje, po kurio sausį ji gaus diplomą. Ką veiks toliau, kol kas sako nežinanti – dar turinti laiko pagalvoti apie tai. Galbūt ir į Lietuvą grįš, į tą pačią „Grindą“.
„Neseniai skaičiau, kad Lietuvoje, kai kalbinami užsienyje studijuojantys studentai, rašoma, jog jauni žmonės raginami išvykti iš Lietuvos. Aš norėčiau pabrėžti, kad tai nėra išvykimas dėl studijų, nes čia yra blogai mokytis, prastos socialinės garantijos ir pan. Tai yra savęs išbandymas ir savęs ieškojimas, nes būtent ten aš daug keliavau, daug pamačiau ir daug ką supratau. Tiesiog tai savęs ieškojimas, o ne kad Lietuvoje yra labai blogai“, – tvirtino mergina.
Mano namai visada buvo Lietuva, užtikrina Kotryna, tačiau esą patriotiškumą galima išlaikyti ir gyvenant kitoje šalyje. „Neretai sakoma, kad studijuoti išvykę lietuviai nenori grįžti. Bet kiek aš žinau iš savo pažįstamų, tai kaip tik dauguma planuoja grįžti, tiktai kartais mes neturime sudarytų galimybių, kur grįžti ir pan.“, – kalbėjo mergina.
