Skundai – visiems
V.Švogžlys su 15min pasidalijo raštu, kurį jis gyventojų vardu nusiuntė Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, Vilniaus m. savivaldybei, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), Seimo kontrolieriui (persiuntė nagrinėjimui savivaldybei ir NVSC), Seimo nariams Antanui Matului ir Algiui Strelčiūnui (pastarasis persiuntė nagrinėti savivaldybei).
„Darželis veikia nuo rugsėjo 1 d., jis persikelia iš Vakaro g., ten buvo tokios pat problemos. Šiuo metu jau turime daugiau nei 30 parašų“, – teigė V.Švogžlys.
Skundą gyventojai įvardijo „dėl galimai pažeistų Lazdynėlių rajono Pažagiškių, Šerkšno, Lietaus, Šalnos, Šarmos g. gyventojų konstitucinių teisių ir grėsmės „Karalių pasaka“ vaikų darželio lankančių vaikų sveikatai ir saugumui“. Jame prašoma neleisti šiam darželiui veikti gyvenamajame name Šerkšno g.
Gyventojai apie naujuosius kaimynus sako sužinoję liepos pabaigoje, tačiau esą priežasčių, kodėl jie nesutinka su vaikų darželio buvimu toje vietoje, ne viena.
Gyventojai, sumokėję didelius pinigus, įsigijo žemės sklypus miško apsuptyje, šalia upės, ir pasistatė namus su siauromis gatvėmis, kurios baigiasi aklagatviais, norėdami gyventi tyloje.
Nori gyventi tyloje
„Mes, šio Lazdynėlių rajono Pažagiškių, Šerkšno, Lietaus, Šarmos, Šalnos gatvių gyventojai, prieštaraujame šios priešmokyklinės vaikų auklėjimo įstaigos atsiradimui šiame vienbučių gyvenamųjų namų kvartale todėl, kad kiekvieną rytą ir vakarą šiose gatvėse padidės automobilių srautas: apie 50–70 automobilių veš vaikus, aptarnaujantį personalą į darželį ryte ir tiek pat automobilių vakare jį išveš; bus pastovūs automobilių kamščiai išvažiuojant iš nuosavų namų kiemų, padidės užterštumas nuo automobilių išmetamųjų dujų, vaikai su tėvais eis važiuojamomis gatvių dalimis (nė vienoje gatvėje nėra šaligatvių), nuolat trukdys eismui.
Taip pat ramiame mažame privačių namų kvartale padidės triukšmo skalė nuo važiuojančių ir grįžtančių automobilių srauto, atidaromų ir uždaromų automobilių durelių, signalizacijų junginėjimo, vaikų žaidimų ir buvimo lauke. Šis individualių namų kvartalas su išvardytomis gatvėmis buvo suprojektuotas kaip uždaras nuosavų namų kvartalas ir minėti gyventojai, sumokėję didelius pinigus, įsigijo žemės sklypus (sklypai maži – dauguma po 6 arus), esančius Lazdynėlių miško apsuptyje, šalia upės, ir pasistatė namus su siauromis gatvėmis, kurios baigiasi aklagatviais, norėdami gyventi tyloje ir saugioje kaimynystėje“, – nurodo gyventojai.
Esą atsiradus vaikų ugdymo įstaigai, kris aplinkinių sklypų bei nuosavų namų vertė, nes nė vienas pirkėjas nenorės įsigyti nekilnojamojo turto už kainą, kuri turėtų garantuoti ramų ir visuomenės sveikatos normomis patvirtintą gyvenimą, o gauti sąlygas, kurios prilygs gyvenimui judrioje, amžinai automobilių kamščiuose ir triukšme paskendusioje gatvėje. „Tai aiškiai pažeidžia mūsų konstitucines teises į nuosavybę“, – įsitikinę žmonės.
Tai aiškiai pažeidžia mūsų konstitucines teises į nuosavybę.
Jie taip pat savo skunde tvirtina, kad perkeliant darželį į gyvenamąjį namą Šerkšno g. nesilaikoma bendrų sveikatos normų ir direktyvų, nes esą gyvenamasis namas nepritaikytas vaikų darželio veiklai: teritorija neaptverta, tinkamai netvarkoma, be vaikų žaidimų aikštelės ir t.t.
Pačiame name neva įsiveisęs pelėsis, rūsyje sandėliuoti cheminiai degūs skysčiai ir padangos – tai esą patvirtina anksčiau name gyvenę žmonės. Be to, gyventojai tikri, kad ir namo vidus ne toks, kokio reikia ikimokyklinio ugdymo įstaigai, todėl jie reikalauja, kad išdavus higienos pasą darželiui kaimynus informuoti, ar jų nurodytos aplinkybės ištirtos, pažeidimai pašalinti, nes, kaip sako, „kaip sąmoningi Lietuvos piliečiai rūpinamės ne tik savo konstitucinėmis teisėmis, bet ir giname jaunosios kartos teises į saugų, sveiką ir laimingą gyvenimą“.
Eismą apgalvojo iš anksto
„Karalių pasaka“ darželio vadovė Rasa Jonkuvienė neslepia, kad persikraustydami į naujas patalpas jie susidūrė su gyventojų pasipriešinimu, o labiausiai prieš nusiteikęs vienas gyventojas. Tačiau jau turėję patirties ankstesnėje vietoje taip pat Lazdynėliuose sako iš anksto kai kuriuos dalykus apgalvoję.
Tarkim, dėl eismo – suprasdama galimą vietos gyventojų nepasitenkinimą, darželio vadovė jau kviesdama patalpas apžiūrėti tėvus ragino juos važiuoti ne Šerkšno gatve, kuri baigiasi aklagatviu, o kita – Žaibo gatve, kur apsisukinėti įvažiuojant į kaimynų kiemus nebereikėtų.
„Labai opi problema yra parkavimas. Ją turėjome Vakaro g., gaudavome besipiktinusių kaimynų laiškus, bet stengėmės bendrauti su jais, atsakyti ir iš tikrųjų reaguoti. Kaimynai pykdavo, kad tėvai apsisuka įsukdami į jų kiemus. Aš asmeniškai apie tai kalbėjau ir didžioji dalis tėvų į tai atsižvelgė, nes esame bendruomeniški, mūsų santykiai šilti, bendradarbiaujame. Pernai rudenį nusprendėme tiesiog susipažinti su kaimynais, ėjome susipažinti, bendravome, išklausėme, bandėme susitarti, ką mes maksimaliai galime padaryti.
Šalia yra tokia aktyvi gatvė, kuria galima pravažiuoti, tai numatėme, kad ten tėvai galės važiuoti, ir tarsimės, kad jie nevažiuotų tuo aklagatviu, – teigė R.Jonkuvienė.
Kitų patalpų mes atsisakėme ir dėl to, kad ten parkavimas labai sudėtingas. O čia, nors ir aklagatvis, bet šalia, kur statoma daugiau namų, yra tokia aktyvi gatvė, kuria galima pravažiuoti, tai numatėme, kad ten tėvai galės važiuoti, ir tarsimės, kad jie nevažiuotų tuo aklagatviu. Šitą buvome numatę vos apžiūrėję šitas patalpas, be jokio kaimynų skundo“, – teigė R.Jonkuvienė.
Darželis šiuo metu formuoja trečią vaikų grupę, tad iš viso jį lankys 45 vaikai. Anot R.Jonkuvienės, naujų patalpų įstaiga ieškojo norėdama pagerinti sąlygas tiek vaikams, tiek darbuotojams.
„Norėjome gerinti sąlygas vaikams. Neturėjome kiemo. Kitas dalykas – anose patalpose neturėjome metodinio kabineto, kuris būtų skirtas darbuotojams, nes toks poreikis. Darželis pradeda jau aštuntą sezoną – būdami pedagogai norėjome kurti vaikams tokį darželį, kuris būtų artimas namų sąlygoms, atsižvelgiant į vaikų poreikius. Taip pradėjome, po truputį augome, užaugome iki dviejų grupių. Matome, kad vaikams reikia ir psichologų, kitokių specialistų, turėti atskirą erdvę. Buvome viską susitvarkę, turėjome higienos pasą, bet matome, kad poreikiai auga, todėl ieškojome kitos vietos“, – tikino vadovė.
Naujos patalpos, pasak R.Jonkuvienės, pasitarnaus ir saugant tiek vaikus, tiek darbuotojus nuo COVID-19, kadangi grupėms atsirado daugiau vietos, galima įrengti atskirus įėjimus, todėl srautai bus atskirti.
Ji patikino, kad darželio atstovai ilgai ieškojo tinkamos vietos, teturėję išsikėlę tikslą tokią rasti Lazdynėliuose, kadangi tėvai jau įpratę, nemažai jų atveža vaikus iš aplinkui pakeliui į darbą, kiti – iš Trakų pusės ir pan. Be to, patys Lazdynėliai vis dar labai plečiasi, tad poreikis darželiui išliks.
R.Jonkuvienė teigė, kad darželis jau parengė visus dokumentus ir kreipėsi į NVSC siekdamas gauti higienos pasą.
Buvome viską susitvarkę, turėjome higienos pasą, bet matome, kad poreikiai auga, todėl ieškojome kitos vietos.
Higienos paso neturi
NVSC Vilniaus departamentas 15min informavo, kad nagrinėjo 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautą gyventojo skundą dėl VšĮ „Karalių pasaka“ privataus darželio veiklos adresu Šerkšno g. 16, Vilniuje.
NVSC Vilniaus departamentas nustatė, kad darželis veiklą vykdo neturėdamas leidimo-higienos paso, o tai gali užtraukti baudą nuo 300 iki 850 eurų. Administracinė atsakomybė darželio atsakingam asmeniui bus taikoma teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
„VšĮ „Karalių pasaka“ dėl leidimo-higienos paso į NVSC Vilniaus departamentą dar nesikreipė. Jei kreipsis, bus vertinama atitiktis Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytiems reikalavimams. Svarbiausi kriterijai gauti leidimą-higienos pasą yra saugi aplinka vaikams (patalpų, teritorijos), tam tikro amžiaus vaikų poreikius atitinkanti aplinka (patalpų ir teritorijos plotai, įrengimas ir pan.).
Kaimynų sutikimai išduodant leidimą-higienos pasą nereikalingi, nes vadovaujantis Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašu gyvenamuosiuose pastatuose leidžiama ikimokyklinio ugdymo veikla“, – teigė NVSC.
Kaimynų sutikimai išduodant leidimą-higienos pasą nereikalingi.
Paprašyti pakomentuoti kaimynų nurodomus trūkumus name, kur veikia darželis, NVSC atstovai teigė, kad jeigu darželyje ugdoma iki 60 vaikų, jis gali neturėti savo sklypo ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.). Dėl pelėsių specialistai sutinka, kad jų matomų neturi būti ant patalpų sienų, lubų.
O štai dėl transporto priemonių eismo, jų keliamos taršos ir gatvių bei šaligatvių infrastruktūros higienos normos reikalavimų nenustato, tokio pobūdžio skundai persiunčiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip esą padaryta ir šįkart.
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu tvirtina neišduodanti jokių leidimų, o tik užregistruoja naują švietimo tiekėją ŠMIR registre. O ir dėl kitų dalykų reikalavimai nustatyti tik statant naują objektą.
„Tik projektuodami ir numatydami naują mokyklos ar darželio arba priestato statybą savininkai privalo kreiptis į Infrastruktūros skyrių dėl projektavimo sąlygų. Pagal jas nusakoma, kas turi būti suprojektuota ir įrengta už sklypo ribų, pvz., šaligatvių, perėja, gatvės atkarpa ir pan. Į Eismo organizavimo skyrių kreipiamasi prieš pat atidarymą ar jau pradėjus dirbti mokymo įstaigai, kai norima trumpalaikių išlaipinimo vietų, viešojo transporto maršruto ar stotelės. Tačiau tokio kreipimosi savivaldybė nėra sulaukusi“, – teigė savivaldybės atstovai.
