„Vyriausybės lygiu tam jau pritarta, ir artimiausiu metu bus pradėtas įgyvendinti projektas „Rusiška mokykla užsienyje“.
Tarsimės, ir ne tik su Baltijos šalimis, bet ir su kitomis mūsų kaimynėmis, kur gyvena mūsų tėvynainių, dėl rusiškų mokyklų kūrimo tenai mūsų lėšomis“, – sakė S.Lavrovas antradienį spaudos konferencijoje Maskvoje.
Rusijos diplomatijos vadovas patikslino, kad mokymas šiose mokyklose vyks remiantis „rusiškais standartais“.
„Norėtume, kad tai įvyktų greičiau, tačiau ne viskas priklauso nuo Užsienio reikalų miisterijos“, – pridūrė ministras.
Įžvelgia nepagarbą Lietuvai ir jos įstatymams
„Atleiskite, p. Lavrovai, bet Lietuva yra nepriklausoma šalis ir joje bus taikomi mūsų šalyje galiojantys standartai, visų pirma, ugdymo turinio standartai“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parašė buvęs švietimo ir mokslo ministras, parlamentinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Gintaras Steponavičius.
Portalui 15min.lt jis sakė, kad iš Rusijos pasiųstas signalas jam kelia nerimą.
„Būdas, kaip apie tai kalbama, jau savaime atskleidžia tam tikras intencijas. Teiginys, kad tokios mokyklos pradėtų veikti, remiantis Rusijoje taikomais standartais, jau savaime suponuoja tam tikrą nepagarbą Lietuvoje galiojančiai tvarkai ir įstatymams. Turime liūdnos patirties iš pastarojo meto Rusijoje vykstančių tendencijų, kai ugdymo procese ir turinyje yra dabartinės valdžios įtaka, interpretuojant istorinius įvykius, iškraipant tiesą. Nenorėčiau taip mums brukamų dalykų per neva Rusijos vyriausybės išreiškiamą rūpestį savo tautiečiais, gyvenančiais užsienyje“, – kalbėjo G.Steponavičius.
Turime liūdnos patirties iš pastarojo meto Rusijoje vykstančių tendencijų, kai ugdymo procese ir turinyje yra dabartinės valdžios įtaka, interpretuojant istorinius įvykius, iškraipant tiesą.
Jis priminė, kad Lietuvoje sudaromos visos galimybės mokyklose mokytis rusų ar kitomis kalbomis – lenkų, anglų, prancūzų.
„Bet ugdymo procesas turi vykti, gerbiant čia galiojančią tvarką. Daug užsienio valstybių rūpinasi savo tėvynainių ugdymu užsienyje, tačiau paprastai tai daroma ne steigiant mokyklas, o padedant pedagogams kelti kvalifikaciją, remiant įranga ar pan. Todėl toks valdiškas nusiteikimas steigti rusų mokyklų tinklus užsienio valstybėse atrodo keistai. Argumentų, kurie leistų teigti, kad Lietuvoje nėra užtikrinamas mokymasis rusų kalba, nėra. Vadinasi, tokiems ketinimams yra kitos priežastys“, – įsitikinęs G.Steponavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad privačios mokyklos irgi turi būti akredituotos, jų ugdymo programa – taip pat: „Lietuvoje yra dvi privačios mokyklos, kuriose ugdomoji kalba yra rusų. Jos veikia, laikantis įstatymų, taip pat ir ugdymo turinyje.“
„Pone Lavrovai, tai jau tikrai niekada nebegrįš“
Seimo narei, konservatorei Rasai Juknevičienei norėjosi pajuokauti: „Ponui Lavrovui jau laikas į pensiją, nes jis dar tebegyvena Sovietų Sąjungoje. Tačiau Lietuva nėra Sovietų Sąjungos okupuota, o jis nėra koks nors komunistų partijos centro komitetas, kuris nuspręstų mūsų dabar jau nepriklausomoje valstybėje kurti rusiškas mokyklas pagal rusišką standartą. Tai jau buvo, mes to atsikratėme prieš 23 metus ir tai jau tikrai niekada nebegrįš, pone Lavrovai.“
Rusijos ketinimus Baltijos šalyse steigti rusiškas mokyklas politikė vadina erzinimu.
„Tai bandymas demonstruoti savo galią, kalbėti savo vidinei auditorijai, parodyti įtaką ir pastangas skleisti rusiškumą aplinkui. Tos pastangos akivaizdžios: jei ne per rusiškas mokyklas, tai per rusiškos televizijos, radijo, primityvios rusiškos kultūros, kaip Olegas Gazmanovas, diegimą“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Tai bandymas demonstruoti savo galią, kalbėti savo vidinei auditorijai, parodyti įtaką ir pastangas skleisti rusiškumą aplinkui.
Tačiau visus iš Rusijos siunčiamus signalus ji ragina priimti rimtai ir budriai: „Galbūt Lietuvoje ar Baltijos valstybėse, ypač Estijoje ar Latvijoje, dar yra nelojalių piliečių.“
14,8 tūkst. vaikų mokosi rusų kalba
Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje išplėtotas tautinių mažumų mokyklų tinklas ir sudarytos geros sąlygos mokytis gimtąja kalba. Veikia 65 savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos – mišrios arba tik rusų mokomąja kalba. Jose 14,8 tūkst. vaikų mokosi rusų kalba pagal Lietuvos Respublikos švietimo programą.
Užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų ugdymo programos Lietuvoje gali būti pradėtos vykdyti tik pagal Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tvarką, t. y., gavus Vyriausybės pritarimą ir švietimo ir mokslo ministro sutikimą.
Užsienio šalies ar tarptautinės organizacijos ugdymo programą gali būti leidžiama vykdyti tik tada, jei ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatytiems švietimo tikslams ir principams, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui bei kitiems Lietuvos teisės aktams.
