Dabar populiaru
Publikuota: 2015 birželio 5d. 15:10 , atnaujinta: 2015 birželio 5d. 15:26

Dar vienas atkirtis ašarotiems vyrams: tikri šauktiniai, tik be ašarų

Dar vienas atkirtis ašarotiems vyrams: tikri šauktiniai, tik be ašarų
Ryčio Šeškaičio nuotr. / Dar vienas atkirtis ašarotiems vyrams: tikri šauktiniai, tik be ašarų

Internete pasirodė dar vienas atkirtis fotografijų projektui „Jie laimėjo loteriją“. Šįsyk – tikri šauktiniai, tikras karo prievolininkų registravimo skyrius. Tik be ašarų.

Atsakas akcijai, kurią sumanė Beata Tiškevič-Hasanova ir Neringa Rekašiūtė, pasirodė puslapyje suru.lt. Naujo fotografijų projekto pavadinimas: „Mama, no drama“.

„Besinaudodami populiarumo banga ir visuomenės dėmesiu pristatome jums kitą istorijos pusę. Jums tai gali pasirodyti pigu, tačiau visuomet atsiranda kitokių nuomonių. Tad, jūsų dėmesiui – nesurežisuoti, neatrinkti, negrimuoti, tikri veidai.

Vilniaus regiono karo prievolės ir komplektavimo skyrius (Mindaugo g. 26) – tai vieta, kur turi atvykti šaukimus gavę jaunuoliai arba tie vaikinai, kurie į kariuomenę nori pakliūti savo noru“, – rašo projekto autoriai, B.Tiškevič-Hasanovos ir N.Rekašiūtės idėją priskiriantys prie „naudingų idiotų“ kategorijos.

Kaip ir „loterijos laimėtojų“ atveju, projekte pateikiamos jaunų vyrų nuotraukos bei jų mintys apie karo tarnybą. Tiesa, ašarų nuotraukose nėra.

Vilius, 22 metai, šauktinis: „Į šaukimą reagavau ramiai. Kariuomenė nebe tokia, kokia buvo sovietmečiu. 9 mėnesius pasportuoti dar niekam nepakenkė. Kažkiek gaila dabartinio darbo, bet neverksiu. Tikrai nebus problema susirasti kitą. Geriau atitarnauti dabar, nei vėliau.“

Vytautas, 26 metai, šauktinis: „Šauktinių kariuomenė – gerai. Blogai – valdžios nenuoseklumas ir tai, kad viskas įvyko taip staigiai. Jaunimas planuoja gyvenimą, tad akivaizdus yra nenatūralus šokas. Bet iš esmės tai yra normali pareiga. Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri tai turi.“

Almonas, 18 metų, savanoris: „Atėjau čia, nes pareiga šaukia. Noriu ginti Lietuvą. Tėvai man pritaria. O verktiniai yra graudu. Kariuomenėje matau tik pliusus.“

Atėjau čia, nes pareiga šaukia. Noriu ginti Lietuvą. Tėvai man pritaria. O verktiniai yra graudu. Kariuomenėje matau tik pliusus

Dovaidas, 26 metai, šauktinis: „Nepatiko tik tas aspektas, kad dauguma šauktinių yra 1989-tų metų gimimo. Atrodo nelabai logiška. Juolab kai visi turi atvykti iš užsienių – tai tiesiog lėšų švaistymas (nes įsipareigoja padengti išlaidas). Tačiau nemanau, kad tai 9 mėnesiai, išbraukti iš gyvenimo. Lietuvoje žmonės per daug įsijautė į liberalizmą. Juk valstybė turi teisę pašaukti ir reikia jausti pareigą. Tai nekvestionuojama.“

Vitalij, 21 metai, šauktinis: „Pašaukė, ir atėjau. Kokie dar gali būti klausimai? Esu plokščiapadis, bet nebandysiu išsisukinėt. Paims – tai paims. Vis tiek ko nors išmoksiu.“

Ernestas, 24 metai, šauktinis: „Eiti į kariuomenę nenoriu. Turiu darbą, bandau vystyti verslą. Bet jei reikės tarnaut – tai reikės. Nesuprantu, ko čia verkt? Aišku, po mokyklos būtų buvę geriau. Nesuprantu, kodėl dabar taip daroma. Nes juk nemotyvuotas karys – nereikalingas. Bet iš principo kariuomenė yra gerai.“

Vytautas, 25 metai, šauktinis: „Jeigu reikia – tai reikia. Bet jei žmogus nenori – jo nepriversi. Pats nuo vaikystės buvau skautas, tad nieko baisaus čia nematau. Išmoksiu disciplinos, atsakingumo. Juk dauguma iš kariuomenės grįžta radikaliai pasikeitę. Tai naudinga gyvenimo patirtis.“

Išmoksiu disciplinos, atsakingumo. Juk dauguma iš kariuomenės grįžta radikaliai pasikeitę. Tai naudinga gyvenimo patirtis

Dovydas, 21 metai, šauktinis: „Iš pradžių, gavęs šaukimą, jaučiausi blogai. Ilgai svarsčiau, bet galiausiai nusprendžiau, kad armija man padės suvyriškėti ir subręsti. Mokiausi Vilniaus universitete, dabar esu akademinėse atostogose. Nuo kitų mokslo metų planavau vėl stoti ir mokslas man būtų mokamas. Dabar sužinojau, kad grįžęs iš kariuomenės mokslas man kainuos pigiau ir jau suderinau tai su universiteto valdžia.“

Saulius, 23 metai, šauktinis: „Manau, kad šauktinių įstatymas buvo priimtas per greitai. Bet pats nesu prieš. Tikrai nebandysiu išsisukti nuo tarnybos. Tai nėra 9 išbraukti mėnesiai. Išmoksiu bent sutvarkyti lovą. Su darbdaviu kalbėjome šia tema, po kariuomenės žadėjo priimti atgal.“

Karolis, 22 metai, šauktinis: „Manau, kad reikia tarnauti ir ginti savo šalį. Juk vis tiek neilgai. Traktuoju tai kaip savotišką stovyklą, poilsįnuo darbo ir studijų. Jei reikės – tarnausiu. Nors mažai tikėtina, nes dirbu ir mokausi. Šefas jau pažadėjo, kad priims po visko.“

Silvestras, 21 metai, savanoris: „Manau, kad blogiausiai yra tiems, kas išvykę į užsienį. Nes jie gali prarasti tiek darbus, tiek būstus. O savanoriams moka 20% didesnę algą ir suteikia galimybę išsirinkti tarnybos vietą. Matau tame iššūkį, norisi išbandyti save.“

Matau tame iššūkį, norisi išbandyti save

Povilas, 26 metai, šauktinis: „Nesu prieš, bet man nepatinka, kad tarnyba yra sukoncentruota į vieną gan ilgą laikotarpį. Mieliau ją atlikčiau per kelerius metus, pvz., tarnybai skirdamas atostogų mėnesius. Panašus modelis yra taikomas Šveicarijoje, kur tarnyba yra privaloma visiems. Manau, kad įstatymas buvo priimtas skubotai, dėl to iškilo nemažai komunikacijos problemų tarp kariuomenės ir šauktinių. O šiaip visai eičiau. Turint omeny esamą geopolitinę situaciją... Profesionali kariuomenė yra per maža. Todėl šauktiniai – geras rezervas. Mažai šaliai tai neblogas gynybos variantas.“

Visos „Mama no drama“ nuotraukos, darytos Ryčio Šeškaičio – 15min.lt galerijoje:

Primename, jog tai jau ne pirmas atkirtis B.Tiškevič-Hasanovos ir N.Rekašiūtės akcijai. Šią savaitę „Facebook“ sudrebino spontaniškas „verktinių“ judėjimas: vyrai masiškai platino savo nuotraukas su verksmo grimasomis, skųsdamiesi dideliais mokesčiais ar sugižusiu pienu.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min