Projekto planas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje bei Tarpusavio supratimo memorandumo dėl ES priežiūros institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų bendradarbiavimo krizinėse situacijose nuostatas, praneša Vyriausybė.
Laikinai einantis premjero pareigas Gediminas Kirkilas naujienų portalui 15min.lt teigė, jog planas pasirašytas tik dabar dėl to, kad tokį sprendimą priėmė Europos Sąjunga.
Pasak G.Kirkilo, jis nieko bendro neturi su naujosios valdančiosios koalicijos planu, kaip įveikti krizę.
„Planas suderintas su Europos Sąjunga. Nieko bendro neturi su antikriziniu permainų koalicijos planu, skiriasi viskuo. Europos Sąjunga tikrai nenumato, kad reikia didinti mokesčius“, – sakė G.Kirkilas. Paklaustas, kodėl Vyriausybė tik dabar tvirtina su krize susijusį planą, premjeras atsakė, jog Vyriausybė nekalta, kad plano patvirtinimas pavėluotas.
„Čia yra Europos Komisijos prendimas, ir visos šalys vienu metu priima tokius planus.Tenka derinti savo veiksmus“, – aiškino G.Kirkilas.
Vadovų Taryba tokį sprendimą priėmė prieš mėnesį.
„Kai kuriuos dalykus mes priėmėm anksčiau, pavyzdžiui, indėlių draudimo sumos padidinimą“, – pasakojo G.Kirkilas.
Pirmadienį priimtas sprendimas visus veiksmus derinti su EK. Bus kuriamos naujos struktūros, padėsiančios išgyventi ekonominę ir finansinę krizę Europos šalims. Pasak G.Kirkilo, Lietuva privalo dalyvauti kaip ir kitos ES šalys.Pagal apibrėžtus finansinės krizės grėsmės požymius plane numatytos trys pakopos: finansinių krizių prevencija, užkardymas bei valdymas. Šis planas nedubliuoja esamos nacionalinės krizių valdymo sistemos Lietuvoje, nes trečiojoje pakopoje numatomas finansinių krizių prevencijos ir valdymo sistemos integravimas į nacionalinę krizių valdymo sistemą.
Nuspręsta sudaryti Finansinių krizių prevencijos ir valdymo komisiją, kurios pirmininku bus skiriamas Finansų ministerijos sekretorius. Į komisiją taip pat bus įtrauktas Lietuvos banko atstovas, Vertybinių popierių bei Draudimo priežiūros komisijų atstovai.
Finansinių krizių prevencijos ir valdymo plano projekte taip pat numatyta galimybė Lietuvos Respublikos Vyriausybei konsultuotis su Krizių valdymo centru prie KAM ir Valstybės saugumo departamentu plano trečioje pakopoje, nusprendus, kad susidariusi situacija ir jos padariniai apims ne tik finansų, bet ir kitus ūkio sektorius.
