Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dar vienas žingsnis Vilniaus Sapiegų rūmų restauravimo projekte: baigti sienų tapybos konservavimo darbai

Sapiegų rūmai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Sapiegų rūmai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiuo metu restauruojamuose Vilniaus Sapiegų rūmuose, visą XVIII šimtmetį vadintuose vienais gražiausių, puošniausių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, baigti sienų tapybos konservavimo darbai. Jais sustabdytas antrajame šio pastato aukšte rastų unikalių XVII a. baroko stiliaus piešinių irimas, kruopščiai nuvalyti tapybos fragmentai dėl rišamųjų medžiagų poveikio išryškėjo, atsiskleidė.

Išlikę sieninės tapybos plotai buvo atidengti 2012–2013 metais atliekant statybos tvarkybos darbus. Dekoro fragmentus  užkonservuoti ir taip apsaugoti nuo tolesnio irimo patikėta Juozui Algirdui ir Daumantui Tomui Pilipavičiams. Pripažinti restauratoriai sutvirtino tapybai naudotus dažus bei po dekoru esantį tinko sluoksnį, nauju tinku užglaistė XIX–XX a. čia dirbusių statybininkų plaktukų paliktas skyles.

Atlikti darbai – pirmojo Sapiegų rūmų restauravimo projekto, įgyvendinamo Kultūros paveldo departamento (KPD), etapo dalis. Jo metu jau buvo restauruotas pastato tūris, atkurta baroko laikotarpio planinė struktūra, sunaikinta XIX–XX a. Šiuo laikotarpiu XVII a. iškilę karališkos prabangos baroko stiliaus rūmai buvo nesyk perstatomi mėginant pakeisti jų pirminę paskirtį.

Apie tai pasakodamas architektas  Evaldas  Purlys nurodė, jog iš neseniai konservuotų tapybos fragmentų bei išlikusių lipdinių, įmantrumu kadais galėjusių prilygti Šv. Petro ir Povilo bažnyčios lipdybiniam dekorui, nesunku suprasti, jog jos statytojams buvo itin svarbus rūmų reprezentatyvumas. Pagrindinė antrojo aukšto erdvė buvo sutverta priimti aukščiausius respublikos asmenis ir be užuolankų jiems priminti, jog lankosi valdose vienos įtakingiausių valstybėje, dar didelėje ir gan galingoje, šeimų.

Tuo tarpu 1809 m., po paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuvai patekus į carinės Rusijos sudėtį, rūmuose buvo įsteigta karo ligoninė. Per ateinantį šimtmetį mėgindami pastatą pritaikyti jam svetimai funkcijai darbininkai erdvias patalpas skaidė naujomis sienomis, buvo susiaurintos ypatingai plačios langų angos, pro kurias dar labiau išryškindama prabangą plūsdavo saulės šviesa, užmūrytos grakščios pietinės galerijos arkados ir padaryta aibė kitų pakeitimų.

Daumanto Tomo Pilipavičiaus nuotr./Šiaurinės galerijos vakarinės sienos freska
Daumanto Tomo Pilipavičiaus nuotr./Šiaurinės galerijos vakarinės sienos freska

Apžvelgdama liūdną rūmų istoriją KPD direktorė Diana Varnaitė kalbėjo: „Rūmų likimas tarsi karčiai atkartojo likimą nelaisvėje atsidūrusios, XIX – XX a. nulietuvinti mėgintos tautos: ir vienas, ir kitas buvo žalojami mėginant pakeisti prigimtį. Simbolinę reikšmę dėl to įgauna ir dabar, mums jau įkopus į trečiąjį nepriklausomybės dešimtmetį, įsibėgėjantis rūmų atgaivinimo procesas. Atlikta sienų tapybos konservacija – tik nedidelė jo dalis, tačiau jei kiekvieną žingsnį atliksime taip sėkmingai, kaip šį, sėkmingai įveiksime ir kelią – restauruosime rūmus ir pritaikysime juos viešai kultūrinio turizmo infrastruktūrai.“

Daumanto Tomo Pilipavičiaus nuotr./Šiaurinės galerijos vakarinės sienos freska
Daumanto Tomo Pilipavičiaus nuotr./Šiaurinės galerijos vakarinės sienos freska
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min