Valdančiųjų siekis palengvinti dabartinės LRT vadovės atleidimo tvarką gruodį sukėlė dalies žurnalistų bendruomenės ir visuomenės pasipiktinimą.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta būtent po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Anksčiau darbo grupė sutarė siūlyti įkurti naują LRT valdymo organą – valdybą, nuo 12 iki 15 padidinti tarybos narių skaičių, į įstatymą įrašyti nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimą.
Seimo narių, žiniasklaidos organizacijų ir kitų suinteresuotų pusių pateikti siūlymai užima daugiau kaip 150 puslapių.
Darbo grupė savo išvadas bei parengtą projektą turi pateikti iki vasario 14 dienos, tačiau neatmetama, jog darbą gali tekti pratęsti.
Dalyvauti jos veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos. Vėliau iš jos pasitraukė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas.