P.Vaitiekūnas rekomendavo konstatuoti, kad atliktas išsamus parengiamasis visų atsakingų už šią problemą Lietuvos institucijų darbas – surinkta istorinė, geofizinė, kartografinė ir archeologinė medžiaga – leido pademonstruoti tarptautinei žydų bendruomenei Lietuvos pusės geranoriškumą, sprendžiant buvusių Šnipiškių žydų kapinių apsaugos klausimą;
Pažymėti, kad buvusioms Šnipiškių žydų kapinėms suteikta teisinė apsauga ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sprendimu jos įtrauktos į saugotinų Lietuvos kultūros vertybių registrą;
Pratęsti dialogą su Europos rabinų konferencijos ir Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovais rabinais ir kitomis žydų organizacijomis, ieškant galimybės patikslinti buvusių Šnipiškių žydų kapinių kaip saugotinos Lietuvos kultūros vertybės ribas;
Siūlyti kompetentingoms Lietuvos institucijoms – Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Kultūros ministerijai – dalyvaujant žydų bendruomenės atstovams ir buvusių kapinių teritorijos valdytojams paskelbti atvirą tarptautinį konkursą minėtai teritorijai sutvarkyti ir buvusioms žydų kapinėms įamžinti bei, atsižvelgiant į jo rezultatus, pateikti pasiūlymus dėl buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijos planavimo;
Šie Užsienio reikalų ministro pasiūlymai parengti, atsižvelgiant į birželio 25 – liepos 5 dienomis buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje atliktą geofizinį tyrimą, kurio rangovas – Izraelio pasirinkta kompanija „Geotec“ ir geotechninis konsultantas Arieh Kleinas. Tyrimas atliktas Lietuvos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto pavedimu.
Tyrimo rezultatai rugsėjo 3 dieną buvo oficialiai pristatyti Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos.
Geofiziniai tyrimai buvo atlikti pasirinktinai keturiolikoje buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijų plotelių. Jų metu nustatyta 30 geofizinių anomalijų, iš jų 8 yra antrojo laipsnio patikimumo ir, Izraelio specialistų nuomone, dar 5 anomalijos greičiau atspindi išlikusių griuvėsių liekanas nei kapavietes.
