Paradoksalu, tačiau ir patys studentai sunkmečiu vis rečiau varsto Klaipėdos Jaunimo darbo centro duris. Jaunuolius gąsdina situacija, kai darbo vietų vis mažėja, į atsilaisvinusias pretenduoja daugybė žmonių, o darbdaviai dar reikalauja patirties, kurios studentai neturi.
„Studentų dabar niekas nenori, renkamasi iš patirties jau turinčių darbuotojų, atsižvelgiama į kvalifikaciją, darbo stažą, rekomendacijas“, – sakė žurnalistiką studijuojantis Kęstutis, nusivylęs nevaisingomis darbo paieškomis.
Laimis, studijuojantis statybų inžineriją, vis dar turi savų argumentų, kodėl darbdaviai bent vasarai turėtų lengviau įdarbinti studentus. Jo manymu, studentai laikinai galėtų pakeisti atostogaujančius nuolatinius darbuotojus, be to, jie sutiktų dirbti už kur kas mažesnį atlygį.
Patirties stygius – pagrindinis darbdavių argumentas, kodėl studentams uždaromos durys. Baldus gaminančios bendrovės „Termomontažas“ atstovų teigimu, jų siūlomam darbui reikia mažiausiai dvejų metų patirties, mokėti daugiau nei dvi užsienio kalbas, profesionaliai dirbti įvairiomis kompiuterinėmis programomis.
Pirmakursių darbo paieškos iš anksto pasmerktos nesėkmei. Statybų kompanijos „Klaista“ atstovai pažymėjo, kad keblumų atsiranda, kai studentus dažnai reikia išleisti iš darbo į egzaminus ar koliokviumus, o tai sukelia nepatogumų.
