TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Darniam infrastruktūros įgyvendinimui trūksta lėšų ir reguliavimo

Vilniaus panorama
Asmeninio archyvo nuotr. / Vilnius
Šaltinis: 15min
0
A A

Aplinkos ministerijos surengtoje apklausoje Lietuvos miestų vyriausieji architektai vienu daugiausia galvos skausmo keliančiu klausimu įvardijo viešosios infrastruktūros plėtrą. Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas įvardijo pagrindines racionalios infrastruktūros plėtros kliūtis – pinigų ir reguliavimo stygius.

Trūksta finansavimo

„Visų pirma, didžiausia problema yra ta, kad infrastruktūra pagal patvirtintus Teritorijų planavimo dokumentus yra labai retai sukuriama viešojo sektoriaus pagalba. Valstybė, savivaldybės infrastruktūros plėtrai skiria labai mažai pinigų“, – kalbėjo M.Narmontas. Anot jo, infrastruktūros įrengimą šiuo metu vykdo ne valstybė ar savivaldybė, o privatūs asmenys – didžioji dalis to, kas išdygsta viename ar kitame mieste, yra jų indėlis.

M.Narmontas pridūrė, kad tokia pati situacija ir kalbant apie būtinuosius projektus. Daugelis jų yra įgyvendinti pačių gyventojų lėšomis. „Jei savivaldybė bendrajame plane suplanuoja kokį nors kelią ar aplinkkelį, ji savo lėšomis ir turėtų jį nutiesti. Kiek per dešimt metų Kaune įgyvendinta infrastruktūros projektų? Praktiškai tik tie projektai, kurie buvo finansuoti iš europinių lėšų“, – teigė M.Narmontas.

Jei savivaldybė bendrajame plane suplanuoja kokį nors kelią ar aplinkkelį, ji savo lėšomis ir turėtų jį nutiesti, – tikino M.Narmontas.

Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pabrėžė, kad neteisinga kvartalo vystytojui užkrauti visą finansinę naštą. Jis nutiesia kelius, vamzdžius, vykdo reikiamą infrastruktūrą, o po to juk viską atiduoda savivaldai, negaudami iš suskurtos infrastruktūros jokios grąžos.

M.Narmontas pateikė dar vieną prasto infrastruktūros planavimo pavyzdį: „Štai Utenos pavyzdys, savivaldybė turi specialųjį planą, kuriame suplanuoti kvartalai zonos, nustatytos funkcinės zonos, suplanuoti infrastruktūros koridoriai. Šitame pačiame plane yra numatyti ir keliai. Toks dokumentas yra patvirtintas ir popieriuje atrodo gerai. Tačiau toks planas yra realizuojamas ne savivaldybės, o gyventojų, kurie pagal plane numatytas galimybes pasikeičia žemės paskirtį ir jau lyg i rgalėtų vykdyti statybas, bet kelio, kuris plane nubraižytas, realybėje nėra.“ M.Narmontas priminė, kad paskirtį pasikeisti dabar jau nesunku, bet privažiavimą prie savo sklypo žmogus vis tiek turės tiestis pats.

Taigi matome realų pavyzdį, kaip planas ir lieka tik planu. Tam, kad išvystytume infrastruktūrą , reikia nustatyti servitutus arba išpirkti žemė visuomenės poreikiams ir parengti techninius statybos projektus bei tuos projektus įgyvendinti. Aišku, šis procesas nevyksta, nes savivaldybės turi nemažų finansinių problemų ir jos negali tam skirti pinigų. M.Narmontas teigė suprantantis, kad savivaldybės negali įgyvendinti visų projektų, bet tam, anot jo, reikia viską reguliuoti.

„Savivaldybės turi labai didelių užmojų. Jos yra priplanavusios labai daug, bet akivaizdu, kad net per 20 metų to įgyvendinti nepavyks“, – kalbėjo M.Narmontas siūlydamas įvertinti prioritetus, galimybes ir poreikius.

Svarbiausia – reguliavimas

M.Narmontas kalbėjo, kad taip reikalingam reguliavimui atsirasti labiausiai galėtų padėti planuojamas Infrastruktūros plėtros įstatymas. Anot jo, tada tektų iš karto galvoti, kaip tai atliksi ir už kokius pinigus?

Naujasis Teritorijų planavimo įstatymas ir planuojamas Infrastruktūros įstatymas, manau, puikiai vienas kitą papildytų, – teigė M.Narmontas.

Aišku, jau ir naujasis Teritorijų planavimo įstatymas yra nedidelis žingsnis to link. 6 jo straipsnis numato tam tikrą statytojų ir planuotojų vaidmenų pasidalijimą. „Kai kas nors inicijuoja vieno ar kito teritorijų planavimo dokumento rengimą, prieš tai turi pasirašyti sutartį su savivaldybe dėl jo įgyvendinimo. Taip yra padalinta atsakomybė už projektą savivaldybei ir investuotojui“, – teigė M.Narmontas.

Tinkamai reguliuojant ir miestai vystytųsi darniau, ir nereikėtų vienam kuriam nors atlikti visus darbus. Vieni statytų darželius, kiti mokyklas. Būtina suvienodinti reikalavimus, jie turi būti tokie patys visiems ir visuose miestuose.

„Neturi būti taip, kaip nutiko vienam į Lietuvą atėjusiam mažmeninės prekybos tinklui. Viena savivaldybė paprašė išasfaltuoti kelia, kita – iškloti trinkelėmis. Kaip tai atrodo?“ – svarstė M.Narmontas. „Naujasis Teritorijų planavimo įstatymas ir planuojamas Infrastruktūros įstatymas, manau, puikiai vienas kitą papildytų. Juk prižiūrėti miestų infrastruktūrą tiesiog būtina“, – pridūrė M.Narmontas.

Aplinkos ministerija primena, kad teritorijų planavimas turi būti vykdomas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Darnus miestų planavimas padeda apsaugoti kraštovaizdį, gamtą, kultūrinį paveldą bei įvairiais būdais saugomas teritorijas.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
 
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min