LR pilietybę vaikas įgyja, jei bent vienas iš gimdytojų yra LR pilietis, nepriklausomai nuo to, kur vaikas gimė – tėvų pilietybės valstybėje ar už jos ribų. Daugėjant lietuvių šeimų užsienio valstybėse, daugėja ir ten gimusių vaikų, kurie greta LR pilietybės, vadovaujantis žemės teisės principu, įgyja ir kitos valstybės pilietybę.
Per minėtą laikotarpį LR pilietybė Vilniaus migracijos valdyboje buvo suteikta septyniems Airijoje, keturiems JAV, vienam Meksikoje, Vokietijoje, Dž. Britanijoje gimusiam lietuvių vaikui. Dvigubą pilietybę vaikas gali turėti ir esant skirtingoms jo tėvų pilietybėms. Pastaruoju metu gausėjant skirtingų valstybių piliečių šeimų ar susijungimų, daugėja ir dvigubą pilietybę turinčių mažamečių. Dažniausiai jauniesiems LR piliečiams suteikiama Rusijos (17 proc. visų atvejų) ir Baltarusijos (15 proc.) pilietybės.
Nuo 6 iki 3,4 proc. viso kitų pilietybių suteikimo skaičiaus sudaro Dž. Britanijos, Italijos, Turkijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Prancūzijos pilietybės. Yra mažųjų lietuvių, dar turinčių Albanijos, Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Kanados, Naujosios Zelandijos, Australijos, Libano pilietybes. Vilniaus migracijos valdybos atlikto tyrimo duomenimis, lietuvaitės dažniau nei lietuviai vyrai partneriais renkasi kitos valstybės piliečius. Tačiau gimus bendram kūdikiui, savo valstybės pilietybės jam dažniau siekia kitatautės moterys nei vyrai. Savo valstybės pilietybės vaikams paprastai siekia vyrai prancūzai, italai, vokiečiai, turkai ir Rusijos valstybės pilietybę turinčios moterys. Pastebėta, kad tėvai, patys turintys dvigubą pilietybę, to siekia ir savo vaikams. Yra atvejų, kai vaikas turi net tris pilietybes.
Tai galima užsienio valstybėje gimusiam kitų, skirtingų, valstybių piliečių vaikui. Pavyzdžiui, Lenkijos ir LR piliečių vaikui buvo suteikta Airijos pilietybė. Pilietybės turėjimas – tai prielaida turėti šalies įstatymuose įtvirtintas teises ir laisves. Atsižvelgdami į tai, galvodami, kas vaikui būtų geriausia, tėvai daro sprendimus.
