2008 – 2009 m. gripo sezono pikas buvo registruojamas 2009 m. vasario – kovo mėn. Prognozuojama, kad ir 2009–2010 m. sezoniniu gripu daugiausia sirgs 2010 m. pradžioje, teigiama išplatintame pranešime.
„Pagal socialinę ir ekonominę žalą visuomenei, gripas ir ūmios kvėpavimo takų infekcijos pirmauja tarp visų užkrečiamųjų ligų. Gripas – pavojingiausia, sunkiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija, – pabrėžė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė“.
Oro lašeliniu būdu sukėlėjai – gripo virusai – sparčiai išplinta tarp žmonių. Sergamumas kartais pasiekia epidemijų lygį. Sezoninės epidemijos laikotarpiu suserga 5–10 proc. suaugusių gyventojų ir 20–30 proc. vaikų. Viruso sukelta intoksikacija, kraujagyslių, audinių pažeidimai, atsirandantys sergant gripu, skatina įvairias komplikacijas, paūmėja lėtinės ligos. Per gripo epidemiją visuomet padidėja bendrasis gyventojų mirštamumas – ne tik nuo gripo ir plaučių uždegimo, bet taip pat nuo širdies ir kraujagyslių ir kitų paūmėjusių ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gripas ir jo sukeltas plaučių uždegimas yra penktoji pagal dažnį 65 metų amžiaus ar vyresnių žmonių mirties priežastis. Aštuoni iš dešimties mirusiųjų nuo gripo ar jo komplikacijų – 65 metų amžiaus arba vyresni žmonės.
Lietuvoje jau trečią gripo sezoną valstybės lėšomis skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose nemokamai skiepijami nuo gripo: vyresni kaip 65 metų amžiaus žmonės; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kitomis ligomis, susijusiomis su imuniniu atsaku, piktybiniais navikais; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Pasak Birutos Zdanevičienės, Lietuvoje žmonėms dar kyla klausimas – ar reikia skiepytis, bet pasaulyje šis klausimas jau išspręstas. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad skiepų nauda neabejotina. Skiepijimasis – efektyviausia profilaktikos priemonė nuo gripo ir jo komplikacijų. Skiepytis reikia kasmet, kadangi nuolat keičiasi cirkuliuojančių gripo virusų antigeninė struktūra, ilgalaikė apsauga neįgyjama. Spalio – gruodžio mėnesiai – tinkamiausias laikas skiepytis patiems ir jūsų vaikams. Vakcinacijai naudojama inaktyvuota (negyva) vakcina, jos sudėtyje yra negyvų, negalinčių sukelti ligos, virusų dalelių. Imunitetas įgyjamas po 2 savaičių, didžiausia apsauga susidaro po mėnesio, tačiau po 6 mėnesių apsauginių antikūnų sumažėja 50 proc. Jauni, sveiki žmonės imunitetą gripui išsaugo 6–12 mėnesių, o vyresnio amžiaus tik – 3– 6 mėnesius. Virusinėmis ligomis galima užsikrėsti nuo sergančiųjų, todėl svarbiausia – tinkama profilaktika ir imuniteto stiprinimas visus metus, ne tik tuomet, kai prasideda ūmi virusinė liga ar karščiavimas.
„Iš tikrųjų, – aiškina Biruta Zdanevičienė, – prasideda vienas sunkesnių žmogaus sveikatai sezonų, kai po vasaros šilumos orai staiga atšąla, o organizmas dar nespėja prisitaikyti prie gamtos pokyčių. Ilgiau būname uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Pirmiausia nukenčia ligoti asmenys, vaikai ir tie, kurių susilpnėjęs imunitetas. Todėl rekomenduojama dažnai plauti rankas, jas galima dezinfekuoti ir spirituotomis servetėlėmis. Patartina vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, kosėti ar čiaudėti tik prisidengus nosį servetėle. Taip pat būtina dažnai vėdinti patalpas, drėgna servetėle valyti visus paviršius namuose, nes virusas dulkėse tarpsta ir esti gyvybingas apie 2 savaites“. Beje, imunitetą galima stiprinti visus metus: maitintis pilnaverčiu maistu, daugiau būti gryname ore, laikytis tinkamo dienos – nakties režimo, stengtis išvengti streso ir nesudaryti stresinės situacijos aplinkiniams, mąstyti tik pozityviai, siekti gyvenimo pusiausvyros.
Biruta Zdanevičienė rekomenduoja stiprinti imunitetą imbieru, ženšeniu, bičių produktais ir kitomis liaudiškomis priemonėmis.
