Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Daugiau kaip pusė tyrimų dėl smurto šeimoje nutraukiama, politikai įžvelgia prokurorų klaidas

Prievarta
123rf.com nuotr. / Prievarta
Šaltinis: BNS
0
A A

Daugiau kaip pusė ikiteisminių tyrimų, pradėtų dėl smurto artimoje aplinkoje, nutraukiami. Politikai ir policijos atstovai mano, kad tai susiję su netinkamai parinkta kardomąja priemone, tyrimams vadovaujantys prokurorai su tuo nesutinka.

2016 metais šalyje pradėti 8,8 tūkst. ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo smurtaujant artimoje aplinkoje. Daugiau kaip pusė jų – 57 proc. arba 4731 – nutraukti. Panaši tendencija matoma ir šiemet per penkis 2017-ųjų mėnesius.

„Šie nutraukimai yra susiję su tuo, kad nesuveikė kardomoji priemonė ir padaromas poveikis aukai“, – trečiadienį per Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdį sakė liberalas Vitalijus Gailius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi, kad beveik 90 proc. bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, įtariamiesiems skiriama kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti. Ir jo, ir policijos atstovo manymu, būtent tai gali lemti, kad vėliau smurtautojas ir auka susitaiko.

„Pusėje bylų pradeda keisti parodymus, juos nutraukia, taikosi – per prievartą arba savo noru, čia jau kitas klausimas. Bet iš esmės matome gana didelius skaičius“, – pripažino ir posėdyje dalyvavęs generalinio policijos komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

„Susitaikymas nėra blogas dalykas. Blogas dalykas, mano supratimu, yra tai, kad aukos po smurto artimoje aplinkoje neapsaugojamos nuo pakartotinio smurto. Matome, jog šiuo metu prokuratūra, organizuodama ikiteisminius tyrimus beveik 90 proc. skiria kardomąją priemonę – grįžti namo pas auką su pasižadėjimu neišvykti. Toks požiūris tikrai netenkina“, – sakė M.Majauskas.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas savo ruožtu teigė, kad nėra pagrindo sieti ikiteisminių tyrimų nutraukimą su skiriama kardomąja priemone.

„Tokio pobūdžio bylose gana dažnai skiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Bet kartu su šita kardomąja priemone yra nustatomi draudimai ir įpareigojimai. Draudimai būna tokie, kad draudžiama artintis prie nukentėjusiojo, draudžiama ieškoti ir užmegzti kontaktus, taip pat draudžiama lankytis tam tikrose vietose, kur būna nukentėjusysis, liudytojai. Taigi, pagal savo turinį ta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis niekuo per daug nesiskiria nuo įpareigojimo gyventi skyrium, jeigu skiriama gyventi kitoje vietoje. Neturime pagrindo teigti, kad ta kardomąja priemone nepasiekiami tikslai“, – teigė jis.

Prokuroras pripažino neturintis duomenų, kaip dažnai skiriant įtariamajam pasižadėjimą neišvykti, jam nurodoma gyventi kitoje vietoje nei auka.

Tačiau prokuroras pripažino neturintis duomenų, kaip dažnai skiriant įtariamajam pasižadėjimą neišvykti, jam nurodoma gyventi kitoje vietoje nei auka.

Žada trumpinti terminus

M.Majauskas atkreipė dėmesį, kad net 30 proc. smurto atvejų pasikartoja.

„Ar turi tiesioginį priežastinį ryšį ta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti – ir vėlesnis nutraukimas asmenį atleidžiant nuo atsakomybės? Mes tokio tiesioginio ryšio neįžvelgiame ir manome, kad šiandien, kol nesame atlikę detalesnės analizės, tvirtinti, kad asmuo buvo atleistas nuo atsakomybės vien dėl to, kad jam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nėra pagrindo taip teigti“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Seime šiuo metu svarstomos M.Majausko ir liberalo Vitalijaus Gailiaus pataisos, kad tais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras privalėtų per 48 valandas kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Kitais atvejais prokuroras turėtų per 48 valandas kreiptis į teismą dėl kardomųjų priemonių skyrimo – suėmimo arba įpareigojimo gyventi skyrium, nesiartinti prie nukentėjusio.

Šias pataisas palaiko policija.

„Mes jau porą metų į tai investuojame ir darome viską, kad per 48 valandas byla pasiektų teismą. Praktiškai visais atvejais smurtautojas yra sulaikomas 48 valandoms, vadinasi, jeigu per 48 valandas asmuo būtų pristatytas į teismą išnagrinėti (bylą) ir bausmei skirti, taip būtų eliminuota galimybė paveikti auką, daryti jai poveikį ir keisti parodymus ir trukdyti procesui. Tas bausmės neišvengiamumas ateitų ne po pusės metų, ne po aštuonių mėnesių, o po 48 valandų“, – tvirtino E.Šileris.

Prokuratūra mano, kad užtenka dabartinio teisinio reguliavimo dėl baudžiamosios bylos užbaigimo pagreitinto proceso tvarka. Ž.Radišausko teigimu, svarbu ne tik greitai baigti ikiteisminį tyrimą, bet būtina užtikrinti ir jo kokybę.

Generalinio prokuroro pavaduotojas pažadėjo, kad nurodymas ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje baigti per 48 val. bus įrašytas generalinio prokuroro rekomendacijose.

„Šiandien jie pažadėjo tai spręsti rekomendacijomis. Palauksime iki rudens, jeigu situacija nesikeis, teiksime įstatymą Seimui“, – sakė M.Majauskas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min