Dabar populiaru
Publikuota: 2017 kovo 29d. 19:53

Daugiau nei 70 metų dingęs Vasario 16-osios akto originalas lietuvių kalba Berlyne rastas per dvi dienas

Berlyne rastas Vasario 16-osio akto originalas lietuvių kalba
Ambasados nuotr. / Berlyne rastas Vasario 16-osio akto originalas lietuvių kalba

Vokietijos diplomatiniame archyve trečiadienį rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Tai BNS patvirtino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.

„Greta įrišto byloje vokiškojo varianto šalia buvo įsegtas ir lietuviškasis nutarimo variantas su visais 20 aiškiai originaliais parašų“, – BNS sakė profesorius.

Jo teigimu, popierius yra perlenktas į keturias dalis, tai patvirtina išvadą, kad jis keliavo paštu. Profesoriaus teigimu, aktą Vokietijos atstovui Vilniuje vasario 16-osios popietę nunešė signataras Jurgis Šaulys. Iki šiol buvo spėjama, kad jam buvo perduota tik vokiškoji versija. Aktas įsegtas į bylą prie kovo mėnesio dokumentų.

L.Mažylis sakė, kad ieškoti akto jį paskatino valstybės atkūrimo šimtmečio artėjimas.

„Rimtai nuosekliai Lietuvos mokslininkai šita vokiškąja linija domėjosi, ko gero, nepakankamai. Sumaniau išsiaiškinti, kokie yra Vokietijoje archyvai, kiek jie prieinami. Išaiškėjo, kad ypatingų ribojimų nėra. Parašiau elektroninį laišką į Vokietijos valstybinį archyvą, kad domiuosi šiuo laikotarpiu ir kas man rūpi. Gavau sąrašą bylų, po kurias verta pasirausti, ką ir padariau. Užtruko tik dvi dienas“, – sakė L.Mažylis.

VDU nuotr./Liudas Mažylis
VDU nuotr./Liudas Mažylis

Aktas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve saugomas dokumentų bylų grupėje, pavadintoje „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva“.

Profesoriaus teigimu, bylose taip pat rastas 1917 metų gruodžio 11-osios nepriklausomybės aktas su 19 signatarų parašais. Šiame akte buvo minima glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga.

Parašiau elektroninį laišką į Vokietijos valstybinį archyvą, kad domiuosi šiuo laikotarpiu ir kas man rūpi. Gavau sąrašą bylų, po kurias verta pasirausti, ką ir padariau. Užtruko tik dvi dienas.

„Džiaugiamės, kad būtent Vokietijos archyve pavyko surasti Vasario 16-osios aktą. Tikiuosi, tai suteiks papildomą impulsą šio laikotarpio tyrimams. Gera dovana valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui“, – BNS sakė Lietuvos ambasadorius Berlyne Deividas Matulionis.

Dėl autentiškumo neabejoja

Pasak profesoriaus, jis pats dėl dokumento autentiškumo neabejoja.

„Kaip šioks toks ekspertas galiu sakyti, kad nieko nereikia įrodinėti, o kita pusė – diplomatinė. Tikriausiai būtų visiškai suprantama ir reikšminga, jei Vokietija leistų tam Aktui pabuvoti Lietuvoje“, – LRT televizijos laidoje „Panorama“ kalbėjo L.Mažylis.

Lietuvos ambasadorius Berlyne D.Matulionis ketina jau rytoj apsilankyti archyve ir apžiūrėti dokumentą.

„Man asmeniškai nekyla abejonių dėl jo autentiškumo“, – sakė D.Matulionis.

„Pati dokumento forma – nuostabi, visi tie žodžiai, kuriuos visus žinome iš vadovėlių, ir dar tie 20 signatarų parašai. [...] Rasti rankraštinę lietuvišką versiją... tai buvo didelis nustebimas, net neatrodė, kad to galima būtų laukti, bet tai yra faktas“, – LRT televizijos laidoje „Panorama“ džiaugėsi profesorius.

„Taigi kreipiausi atskirai į Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, susitariau dėl vizito, kuris įvyko šiandien 2017 metų kovo 29 dieną, trečiadienį, kur ir pavyko rasti originalų Vasario 16-osios aktą lietuvių kalba“, – LRT pasakojo prof. L.Mažylis. Jo teigimu, labai pasisekė, kad visi dokumentai, visos bylos šiame archyve sudėtos chronologiškai laikotarpiais, todėl buvo galima pradėti iš karto ieškoti nuo 1918 metų vasario mėnesio.

„Pavyko teisingai atspėti, kad tuometinei Vokietijos valdžiai tie dokumentai parūpo 1918 metų kovo mėnesį, kuomet šalyje buvo nuspręsta pripažinti Lietuvos nepriklausomą valstybę. Tokiu būdu šiame kontekste pirmiausia atsirado vokiškasis variantas su visais dvidešimties signatarų parašais, kuris yra Vokietijos Užsienio reikalų politiniame archyve, o kartu šalia rastas ir originalas“, – vienas prie kito rastus dokumentus pristato istorikas.

„Taip pat kartu rastas ir 1917 metų gruodžio 11 dienos vokiškas ranka rašytas Lietuvos Tarybos Akto egzempliorius su devyniolika parašų, kuriame nėra signataro Prano Dovydaičio parašo“, – informaciją pateikia politologas.

Istorikų dvejonės

Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Lietuvos Taryba – Nepriklausomybės akto signatarai
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Lietuvos Taryba – Nepriklausomybės akto signatarai

Lietuvos Nepriklausomybės Aktą 1918-ųjų vasario 16 dieną pastate, kuriame tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centrinis Komitetas, pasirašė 20 signatarų, iš jų pirmasis – Jonas Basanavičius, kiti pasirašė abėcėlės tvarka.

Šįmet minėtos 99-osios Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo metinės.

Akto originalas buvo perduotas J.Basanavičiui, bet niekuomet nebuvo paviešintas. Apie jo dublikato vietą nežinoma nuo 1940-ųjų, kai Lietuvą okupavo sovietai. Iki tol jis saugotas Prezidentūros archyve Kaune.

Žiniasklaidoje prieš kelerius metus buvo spekuliacijų, kad jį gali saugoti tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminės.

Lietuvos istorijos institutas anksčiau skelbė apie Vokietijos valstybiniame Brandenburgo archyve rastą telegramą, patvirtinančią argumentus, kad ir Nepriklausomybės Aktas gali slėptis ten pat. Tačiau šis radinys nebuvo sureikšminamas.

„Informacija apie telegramą buvo paskelbta vienoje vokiečių istoriko Vernerio Badlerio knygų, parašytų 1960-aisiais, kurioje jis citavo šią telegramą“, – 15min prieš šių metų Vasario 16-ąją sakė Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas Vytautas Petronis.

Jis nesureikšmino šio atradimo. Kadangi Brandenburgo archyvo darbuotojai daugelį turimų šaltinių suskaitmenino, Lietuvos istorijos institutas, remdamasis nuoroda knygoje, praėjusių metų vasarą pateikė archyvui užklausą ir gavo teigiamą atsakymą apie telegramos tikrumą. Lietuvą pasiekė tik skaitmeninė telegramos versija.

„Telegramos turinys paprasčiausias: sakoma, kad Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomybės Aktą ir apie tai informuoja – yra šiek tiek išversto teksto, apie ką tas Aktas“, – pasakojo daktaras V.Petronis.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros ir vadybos projektų koordinatorius R.Klimavičius teigė, kad ir be atrastos telegramos buvo aišku, jog Vokietijos parlamentas žinojo apie nepriklausomą Lietuvą.

R.Klimavičius, prieš 14 metų išleidęs knygą apie galimas versijas, kur galėtų slėptis tiek Vasario 16-osios akto originalas, tiek dublikatas, teigė, kad naujų versijų nėra.

Iki šiol skelbta, kad dokumento originalas pateko į Jono Basanavičiaus rankas, kurį jis įdėjo į vieną iš tuometinės Lietuvos mokslo draugijos bibliotekos knygų ir pamiršo.

Pagal kitą versiją, po nepriklausomybės paskelbimo Aktas iš signataro Vlado Mirono rankų pateko į jo bendraminčio Vlado Jezukevičiaus avilį, o ten jį sukapojo bitės. Pastaroji istorija, R.Klimavičiaus nuomone, yra nereali, kadangi ji paremta tik žmonių atsiminimais.

„Čia sumaišyti faktai – ir laikas sumaišytas, ir asmenys galbūt visai ne tie, ir ne apie tą dokumentą kalbama. Realių dalykų šioje istorijoje mažai, išskyrus pavardes, kurios joje minimos“, – sakė istorikas.

Akto dublikatas iki 1940-ųjų birželio, iki tol, kol į Lietuvą įžengė sovietai, buvo patikėtas Prezidento kanceliarijai Kaune, kur jis atsidūrė vėliau – neaišku. R.Klimavičiaus teigimu, dokumento pėdsakai veda į užsienį – Vokietiją, Rusiją ar Švediją, kur galimai nukeliavo ir užsienių kalbomis rašyti originalūs Akto variantai ar variantas.

„Vokietijos archyvuose galima ieškoti vokiškojo varianto, kuris buvo įteiktas vokiečių valdžiai. Jis turėtų būti parašytas vokišku tekstu, pasirašytas visų signatarų, – teigė istorikas. – Galimas variantas, bet tikimybė nedidelė, kad dokumentas rusų kalba yra Rusijos archyvuose, arba kitas variantas, kad 1940-aisiais į Rusiją buvo nuvežtas dublikatas. O dėl Švedijos archyvo irgi tas pats. 1939 metais į Švediją, siekiant apsaugos, buvo išvežti Lietuvos archyvai. Buvo nurodyta, kad tai – du dokumentų ryšuliai. Kokie dokumentai, niekas negali pasakyti, bet tikėtina, kad svarbius dokumentus, tarp jų Aktą, galėjo išvežti.“

2013 metais Lietuvos nacionalinės televizijos laidai „Savaitė“ profesorius Raimundas Lopata pareiškė įtariantis, kad dublikatas yra Lietuvoje, ir spėjo, kad jį saugo prezidento Antano Smetonos giminės.

„Tai viena iš versijų, kad kilus sumaiščiai, artėjant okupacijai, iš Prezidentūros archyvų [dublikatas] buvo perduotas A.Smetonai, o per Sofiją (A.Smetonos žmoną – aut. past.) – Tūbelių šeimai (Sofijos sesers šeimai – aut. past. )“, – 15min dabar pasakojo R.Lopata.

Siūlė milijoną

Verslininko Dariaus Mockaus kontroliuojamas koncernas „MG Baltic“, kamuojamas vis besiplečiančio korupcijos skandalo, yra pasiūlęs milijoną eurų už 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto originalą. „MG Baltic“ skelbė turintys vieną sąlygą – jie prašo pateikti patį dokumentą.

Dabar D.Mockus 15min neskubėjo žadėti, kad už aktą bus sumokėtas milijonas. Anot jo, žadėta sumokėti už dokumentą, o ne už jo radimą. Paklaustas, kaip elgsis, jei dokumentas bus grąžintas į Lietuvą, D.Mockus aiškino, kad reikės įvertinti visas aplinkybes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:34
05:58
03:39

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min