Didžiausia nitratų koncentracija geriamajame vandenyje užfiksuota Aleksoto seniūnijoje Technikumo gatvėje, kuri siekė iki 102,8 mg/l. Vandžiogalos kaime (Kauno r.) jų rasta kiek mažiau – 94,1 mg/l. Nustatant mikrobiologinius rodiklius (iki š. m. liepos 16 d.) – žarninių lazdelių skaičius vandenyje normą viršijo 6,7 proc. (3 mėginiuose), o žarninių enterokokų – 26,7 proc. (12 mėginių).
KVSC specialistai organizuoja šachtinių šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščios moterys ir kūdikiai iki 6 mėn., vandens ištyrimą Kauno apskrityje. Gaunami tyrimų rezultatai. Kastinių šulinių geriamajame vandenyje tiriamos analitės: iki 2011 m. liepos 16 dienos – amoniakas, nitritai, nitratai, žarninė lazdelė E. coli, žarniniai enterokokai, nuo 2011 m. liepos 16 d. – tik azoto grupės junginiai: nitritai ir nitratai.
Geriamasis vanduo turi būti skaidrus, be kvapo, drumzlių ir nuosėdų. Jame neturi būti užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikrobų ar cheminių, sveikatai kenksmingų, medžiagų. Geriamojo vandens taršą atspindintys rodikliai gali nekelti jokio rūpesčio, jeigu jų vertės atliekant pastovią programinę priežiūrą, nekinta ir neviršija nustatytų normų.
Užterštas geriamasis vanduo turi neigiamų pasekmių žmonių sveikatai. Vartojant vandenį, kuriame yra padidėjęs nitratų kiekis, padidėja ir methemoglobinemijos rizika (ypač kūdikiams). Ligos metu labai padidėja methemoglobino koncentracija kraujyje. Ji pasunkina deguonies pernešimą su krauju iš plaučių į audinius. Kūdikiams atsiranda dispepsinių reiškinių, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai ir kūdikis gali mirti.
