46,6 proc. apklaustųjų sakė manantys, jog narystė Bendrijoje Lietuvai davė labai daug, 27,4 proc. – šiek tiek naudos.
Tvirtinančių, kad narystė ES Lietuvai naudos beveik nedavė buvo 17,4 proc., 0,4 proc. apklaustųjų tvirtino, jog davė tik daug žalos.
8,2 proc. į klausimą, ar penkerių metų narystė Lietuvai davė naudos, atsakė nežinantys.
Yra dalykų, kurie įsiliejus į Europos Bendriją lietuvius nuvylė. Pavyzdžiui, beveik trečdalis miestiečių sakė esantys nepatenkinti, kad ES senbuvės Lietuvą laiko antrarūše nare, o 24 proc. respondentų teigė nusivylę gerokai pakilusiomis maisto ir pramoninių prekių kainomis. Be to, kiek daugiau nei dešimtadalis gyventojų įsitikinę, kad ES finansinė parama Lietuvai esanti per menka.
Tyrimą savaitraščio „Veidas“ užsakymu balandžio 20-22 dienomis atlikto bendrovė „Prime consulting“, apklaususi 500 Lietuvos didžiųjų miestų gyventojus.
Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metų gegužės 1 dieną.
Dauguma gyventojų teigia pajutę narystės ES naudą
Daugiau nei du trečdaliai – 74 proc. – Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų džiaugiasi Lietuvos naryste Europos Sąjungoje.
Beveik pusė – 46,6 proc. didžiųjų miestų gyventojų mano, kad narystė Lietuvai davė labai daug naudos, dar 27,4 proc. – šiek tiek. Europesimistų, teigiančių, kad įstojimas į ES Lietuvai beveik nieko gera nedavė ar netgi buvo žalingas, yra mažiau nei penktadalis – iš viso 17,8 proc.
Tačiau yra dalykų, kurie įsiliejus į Europos Bendriją lietuvius nuvylė. Pavyzdžiui, beveik trečdalis – 29 proc. miestiečių nepatenkinti, kad ES senbuvės Lietuvą laiko antrarūše nare, o 24 proc. respondentų teigė nusivylę gerokai pakilusiomis maisto ir pramonės prekių kainomis.
Be to, kiek daugiau nei dešimtadalis – 12,6 proc. gyventojų įsitikinę, kad ES finansinė parama Lietuvai esą yra per maža, dar 11,2 proc. mano, kad atlyginimai kyla per menkai, o 8,4 proc. neįtiko pūtęsis nekilnojamojo turto burbulas.
