Kad Lietuvos piliečiai esant reikalui turi būti apmokyti ginti Lietuvą, dažniau atsakė vyrai, mažesnių miestų gyventojai, asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, tarnavusieji kariuomenėje, taip pat rusų tautybės piliečiai. Kad neturi būti vykdomas piliečių pasirengimas ginti šalį mano 18 proc. apklaustųjų (13 proc. greičiau nesutinka ir 5 proc. visiškai nesutinka), 13 proc. apklaustųjų neatsakė, nežinojo.
Krašto apsaugos ministerijos parengta Karo prievolės įstatymo nauja redakcija atvers galimybę 2008 m. sustabdytą šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškais baziniais kariniais mokymais.
„Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad šalies saugumas ir gynyba yra visų mūsų bendras reikalas, todėl dabar, sustabdžius šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, ypač svarbu sudaryti galimybę piliečiams pasirengti gynybai. Šį mėnesį Vyriausybei planuojame teikti derinti Karo prievolės įstatymo naująją redakciją, kuri numatys kitus nei privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingus karo prievolininkų parengimo ginti valstybę būdus“, – sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Krašto apsaugos ministerijos parengta Karo prievolės įstatymo nauja redakcija atvers galimybę 2008 m. sustabdytą šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškais baziniais kariniais mokymais. Įstatymas numato, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai bus kviečiami savanoriškumo pagrindais, ir tik jų pritrūkus, atsitiktine tvarka bus šaukiami noro nepareiškę karo prievolininkai. Bazinių karinių mokymų trukmė – nuo 30 iki 90 dienų.
Atlikta apklausa taip pat rodo, kad ginti šalį, jei kiltų grėsmė, eitų 44 proc. visų Lietuvos gyventojų. Labiau už kitus savo šalį ginti nusiteikę jaunesni nei 50 metų žmonės, miestiečiai, gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, didesnes šeimos pajamas. Ginti Lietuvą eitų didžioji dalis suaugusių Lietuvos vyrų – 59 proc. ir didžioji dalis tų, kurie yra tarnavę kariuomenėje. 71 proc. Lietuvos kariuomenėje tarnavusių gyventojų atsakė eitų ginti savo šalies.
„Tai, kad privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę, kariuomenėje tarnavę asmenys turi itin aukštą, lyginant su kitais Lietuvos gyventojais, motyvaciją eiti ginti savo šalies, įrodo būtinumą užtikrinti nuoseklų piliečių rengimą šalies gynybai“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė.
Krašto apsaugos ministerijos užsakymu gyventojų apklausą lapkričio 12–22 d. atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausta 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni šimte Lietuvos vietovių. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę ir gyvenvietės tipą. Apklausiama buvo po lygiai vyrų ir moterų, 46 proc. apklaustųjų – 50 metų amžiaus ir vyresni, 30 proc. apklaustųjų – 30–49 metų amžiaus, 24 proc. – 18–29 metų. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.
