Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 26d. 12:22

„Debunk EU“: Kremliaus žiniasklaida aiškina, esą Lietuva dėl Astravo AE griauna Baltijos šalių vienybę

Astravo atominė elektrinė
Ernesto Naprio / 15min nuotr. / Astravo atominė elektrinė

Paskelbus, jog Lietuva, nepaisant visų pastangų, vis tiek priversta pirkti elektrą iš Astravo atominės elektrinės, Kremliui palankioje žiniasklaidoje radosi naujų dezinformacijos naratyvų. Teigiama, esą Baltijos šalių vienybė sudužo į šipulius, nes Lietuva nebegali susitaikyti su pralaimėjimu, o dėl to rizikuoja nutraukti santykius net su artimiausiais sąjungininkais.

„Debunk EU“ bendradarbiaujant su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) atlikta analizė parodė, kad padidėjo klaidinančio ir melagingo turinio dalis rusų kalba, rašoma pranešime spaudai.

Pasak „Debunk EU“ vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, politiškai motyvuotomis, kenksmingomis žinutėmis apie Lietuvos poziciją dėl Astravo AE nusitaikyta į rusakalbę auditoriją, kuri tebėra pažeidžiama dėl alternatyvių žiniasklaidos priemonių rusų kalba trūkumo.

Analitiko teigimu, nors dezinformacijos srautas išliko didelis, jo pasiekta potenciali auditorija smarkiai sumažėjo, kadangi sausį nebuvo tokių pastebimų įvykių, kaip avarijų jėgainės slėpimai gruodį.

„Debunk EU“ grafikas/Informacijos pasiskirstymas pagal tipus (iš 425 išnagrinėtų straipsnių)
„Debunk EU“ grafikas/Informacijos pasiskirstymas pagal tipus (iš 425 išnagrinėtų straipsnių)

Pastebėta, kad pakito dezinformacijos pobūdis. Jei gruodį Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje vyravo bandymai dangstyti Astravo AE įvykusius incidentus ir dėl elektrinės kilusius diplomatinius nesusipratimus, sausį buvo susitelkta į Lietuvos esą nesėkmingus bandymus užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į vietos rinką.

Sausį „Debunk EU“ ir URM atlikta analizė parodė, kad 127 iš 425 išnagrinėtų straipsnių, susijusių su Lietuvos pozicija dėl Astravo AE, buvo klaidinančio ar melagingo pobūdžio.

Pirmoji ir didžiausia dezinformacijos banga sutapo su sausio 11 d. Lietuvos Energetikos ministerijos paskelbtu pranešimu, kad Lietuva vis dėlto perka ir vartoja Astravo AE pagamintą elektrą, nors ir buvo priimti tai draudžiantys įstatymai.

„Ministerijos paskelbtas planas blokuoti Astravo AE pagamintą elektrą buvo interpretuojamas kaip Lietuvos spaudimas kitoms Baltijos šalims. Paminėtina, kad nesaugioje Astravo AE pagaminta elektra patenka į vietos tinklus iš rusiškos infrastruktūros, kur elektra, pagaminta Rusijoje ar Baltarusijoje, bendrai parduodama kaimyninėms, taip pat – ir Baltijos šalims“, – pažymi A.Kazlauskas.

„Debunk EU“ grafikas/Dezinformacijos ir klaidinančios informacijos prieš Lietuvos poziciją dėl Astravo AE dinamika
„Debunk EU“ grafikas/Dezinformacijos ir klaidinančios informacijos prieš Lietuvos poziciją dėl Astravo AE dinamika

Anot eksperto, sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, buvo paskelbta, jog Astravo AE paleista visu pajėgumu. Kitą dieną Lietuvos Vyriausybė paskelbė sudaranti komisiją elektros tinklų sinchronizavimui koordinuoti ir iš Astravo AE kylančių grėsmių prevencijai užtikrinti.

„Kremliui palankioje žiniasklaidoje šis žingsnis pateiktas kaip atpirkimo ožių ieškojimas ir esą racionalią, ekonomiškai motyvuotą poziciją užimančios Baltarusijos laimėjimas. Siekta parodyti, kad Lietuva yra maža, politinių svertų neturinti šalis, negalinti daryti įtakos aplinkiniams procesams“, – vardija A.Kazlauskas.

„Debunk EU“ ir URM analizė atskleidė, kad Kremliui palanki žiniasklaida bandė pabrėžti esamus Baltijos šalių nesutarimus, kai kuriais atvejais – iškraipant faktus.

„Buvo eskaluojama tema, jog Baltijos šalys nesugeba susitarti dėl Astravo AE pagamintos elektros pirkimo. Ši žinutė yra skleidžiama jau kurį laiką, siekiant parodyti, kokia neadekvati ir neracionali yra Lietuvos Vyriausybė, kad net artimiausi sąjungininkai nenori jos palaikyti“, – sako A.Kazlauskas.

„Debunk EU“ grafikas/Naratyvų prieš Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu dinamika pagal pasiektą auditoriją
„Debunk EU“ grafikas/Naratyvų prieš Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu dinamika pagal pasiektą auditoriją

Kai kuriose publikacijose teigta, esą Lietuva spaudžia Latviją ir Estiją sekti savo pavyzdžiu ir atsisakyti pirkti baltarusišką elektrą.

Sausį atsirado dar viena nauja žinutė, esą lietuviai gali kaltinti tik save, kad šalies pašonėje iškilo dar viena atominė elektrinė. Lietuvos susierzinimas dėl Astravo AE tariamai gali būti paaiškintas ne deklaruojamu susirūpinimu dėl aplinkosaugos, o vien politiniais-ekonominiais motyvais.

Dalyje straipsnių buvo pabrėžiama, esą Lietuva pavydi Baltarusijai, sugebėjusiai pasistatyti jėgainę. Juose akcentuota, kad po Ignalinos AE uždarymo planai statyti elektrinę Visagine taip ir liko neįgyvendinti, o dabar Astravo AE tariamai tapo tiesiogine konkurente Klaipėdoje esančiam suskystintųjų dujų terminalui, Lietuvos energetinės nepriklausomybės simboliui.

Pasak eksperto, Kremliaus valdomoje žiniasklaidoje Lietuvos pasipriešinimas ir siekiai blokuoti Astravo AE gaminamą elektrą yra bandymas pažeisti antimonopolinius Europos Sąjungos įstatymus ir prieštarauja Trečiajam energetikos paketui. „Taip pat skelbta, kad, jei Aliaksandro Lukašenkos režimas žlugtų, Lietuva bemat pakeistų savo požiūrį į baltarusišką elektrą“, – sako analitikas.

„Debunk EU“ grafikas/Žiniasklaidos šaltinių pasiskirstymas pagal pasiektą auditoriją
„Debunk EU“ grafikas/Žiniasklaidos šaltinių pasiskirstymas pagal pasiektą auditoriją

„Debunk EU“ ir URM atlikta analizė parodė, kad iš 127 išnagrinėtų straipsnių didžioji dalis (84,3 proc.) buvo rusų kalba ir tik mažiau nei penktadalis (15,7 proc.) – lietuvių kalba.

Sputniknews.ru, baltnews.lt ir tehnowar.ru publikavo daugiausia melagingų ir klaidinančių straipsnių apie Lietuvos poziciją dėl Astravo AE. Tiriamuoju laikotarpiu portaluose lenta.ru, ria.ru ir rg.ru paskelbti straipsniai pasiekė 40 proc. auditorijos dalį.

„Debunk EU“ grafikas/Žiniasklaidos šaltinių pasiskirstymas pagal straipsnių skaičių
„Debunk EU“ grafikas/Žiniasklaidos šaltinių pasiskirstymas pagal straipsnių skaičių

„Debunk EU“ – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Ši iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, taip pat – tokių žiniasklaidos gigantų, kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min