Jei skaitytume įsiteisėjusį teismo sprendimą, jokių klausimų nekiltų – vilnietis A.Hoppenas kartu su dar vienu asmeniu, kurį teisėjai pripažino faktiniu degalinės šeimininku, išvogė pinigus ir turtą, todėl privalo atlyginti žalą.
Tačiau jau apie 8 metus problemų su teisėsauga ir antstoliais turintis A.Hoppenas nepailsta įrodinėdamas, kad įvyko didelė klaida, kurią jis tikisi su tų pačių teisėjų pagalba ištaisyti.
„Tai akcininko ir vieno veikėjo suokalbis. O mane apkaltino, kad per tris mėnesius apie 350 000 litų aš įsidėjau į kišenę. Ir teismai iš manęs tuos pinigus priteisė“, – guodėsi paprastu baldus vežiojančiu sunkvežimio vairuotoju šiuo metu dirbantis A.Hoppenas.
Degalinė turėjo faktinį vadovą
Istorija prasidėjo dar 2001 metais, kai vilnietis įsidarbino bendrovės „Degrita“ valdomoje sostinės Verkių gatvėje esančioje degalinėje.
A.Hoppenas pasakojo, kad faktiniu degalinės vadovu visą laiką buvo Ramūnas Pagirys – apie tai paliudijo ir daugybė darbuotojų, šį faktą savo sprendimuose pripažino ir teismai.
Vilnietis puikiai pamena dieną, kai, dabartiniu jo suvokimu, padarė didžiausią savo gyvenimo klaidą. „Dabartinis vadovas dėl darbo reikalų nuvažiuos į Norvegiją. Antanai, pabūk laikinai direktoriumi!“ – tokį R.Pagirio ir įmonės akcininko prašymą išgirdo A.Hoppenas.
Vienintelis vyras degalinėje
Vyriškis tikina, kad pasirinkimo neturėjo: „Buvau vienintelis vyras degalinėje, negalėjau atsisakyti.“
Maža to, jis pasitikėjo savo bosu R.Pagiriu, kuris jam už naujas pareigas dar pažadėjo 200 litų priedą prie atlyginimo.
„Bet aš ir toliau dirbau operatoriumi, o visus pinigų srautus kontroliavo jis. Banko kodų generatorius, žinoma, irgi buvo pas jį. Dėl kiekvienos perdegusios lemputės pakeitimo reikėjo asmeniškai derinti su R.Pagiriu“, – 15min.lt pasakojo A.Hoppenas.
Jis neneigė, kad pagal užimamas pareigas jam tekdavo pasirašyti kai kuriuos buhalterinius dokumentus, bet tik toks formalus jo vaidmuo ir buvo: „Pavyzdžiui, atveža degalus. Kažkam reikia pasirašyti, kad atvežė degalus. Tai aš, kaip vadovas, ir pasirašau.“
Aš palikau sklandžiai veikiančią degalinę. Mano klaida – kad sutikau pabūti tuo laikinuoju vadovu. Bet aš nė vieno lito nepaėmiau, nė vieno lito neiššvaisčiau! – mušėsi į krūtinę buvęs „Degritos“ direktorius.
A.Hoppeno teigimu, jam fiktyviai vadovaujant, degalinė veikė sklandžiai. Tačiau vieną dieną jis sulaukė bičiulio skambučio, kuris pasiūlė labai patraukliomis sąlygomis įsidarbinti jo automobilių servise. Vilnietis susigundė ir išėjo iš darbo degalinėje.
Vėliau A.Hoppenas sulaukė „Degritos“ bankroto administratoriaus skambučio. Vilnietis išgirdo tai, kuo negalėjo patikėti ir kas pavertė tolesnį jo gyvenimą pragaru.
„Aš palikau sklandžiai veikiančią degalinę. Dabar suprantu: mano klaida – kad sutikau pabūti tuo laikinuoju vadovu. Bet aš nė vieno lito nepaėmiau, nė vieno lito neiššvaisčiau!“ – mušėsi į krūtinę buvęs „Degritos“ direktorius.
Jo teigimu, įmonę ištikus bankrotui, ėmė lįsti įvairios negerovės: nerasta kasos žurnalo, tikrintojai pasigedo bankinių pavedimų ir t.t.
„Algos darbuotojams nemokėtos, už nuomą nemokėta, susidarė skolos Sodrai“, – A.Hoppenas vardijo, kokių pažeidimų buvo nustatyta bankroto procedūros metu.
Prasidėjo teismų maratonas.
Užbėgant įvykiams už akių – A.Hoppenui nepalankų sprendimą Vilnius apygardos teismas paskelbė 2013 m. liepos 17 d., Lietuvos apeliacinis teismas šį verdiktą patvirtino ir paliko įsigalioti be pakeitimų (2014.05.30), o Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka šią bylą 2014-ųjų vasarą analizuoti atsisakė. Tačiau tai – dar ne pabaiga.
Degalinę kontroliavo R.Pagirys
Abiejų instancijų teismai pripažino, kad R.Pagirys UAB „Degrita“ vykdomoje veikloje veikė kaip faktinis įmonės vadovas ir yra atsakingas už žalą.
„Kaip matyti iš bylos duomenų, visi byloje apklausti buvę UAB „Degrita“ darbuotojai vieningai nurodė, kad apeliantas įmonėje dirbančių asmenų buvo laikomas įmonės savininku ir vadovu, nes įmonėje jokie sprendimai nebuvo nepriimami be jo valios. Pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik atsakovų, tačiau ir kitų liudytojų, t.y. buvusių šešių UAB „Degrita“ darbuotojų parodymais“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Teismas nustatė, kad R.Pagirys kontroliavo darbuotojų priėmimą į darbą, tik su jo sutikimu buvo mokamas jiems atlyginimas, jis imdavo pinigus iš UAB „Degrita“ kasos, pats įnešdavo į įmonės sąskaitą grynuosius pinigus, darydavo kitus pavedimus. Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas).
Tuomet kuo nusikalto statytinis A.Hoppenas?
Teisėjai nutarė, kad prasikalto abu
Teisėjų surinktais duomenimis, jis „Degritos“ vadovu buvo gan ilgą laiko tarpą, t.y. nuo 2004 m. gruodžio 21 d. iki 2007 m. spalio 8 d.
Šiuo laikotarpiu, priešingai nei teigta A.Hoppeno apeliaciniame skunde, jis taip pat neformaliai dalyvavo įmonės veikloje, darė įtaką įmonės turto santykiui bei savo aktyviais veiksmais kartu su faktiniu įmonės vadovu prisidėjo prie BUAB „Degrita“ įmonės turto mažėjimo. A.Hoppenas įnešdavo į įmonės banko sąskaitą pinigus, taip pat 2007 m. iš įmonės kasos išimdavo grynuosius ir, kaip pats nurodė, perdavinėjo juos R.Pagiriui. Tuo tarpu duomenų, kad iš kasos šie jo išimti pinigai buvo įnešti į UAB „Degrita“ banko sąskaitą ar panaudoti įmonės ar jos kreditorių interesams, nėra.
A.Hoppenas prisipažįsta nesąs turtuolis: turi tik butą sostinėje per pusę su žmona ir senelio paliktą žemę su mišku kaime. O R.Pagirys formaliai jokio turto neturi.
„Taigi, jis nebuvo vien tik nominalus statytinis, tuo tarpu net tuo atveju, jei jo veiksmai tam tikru laipsniu ir buvo ribojami faktinio vadovo valios, nereiškia, kad būdamas vadovu de jure apskritai neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos įmonės veiklai“, – teigia teisėjai.
A.Hoppeno argumentus, kad jis dirbo tik degalinės operatoriumi, neturi aukštojo išsilavinimo ir įmonės vadovavimui reikalingos gyvenimiškos patirties, Apeliacinis teismas irgi motyvuotai atmetė.
„Žala buvo padaryta bendrais apeliantų veiksmais, jos išskirti dalimis nėra galimybės, todėl jų atžvilgiu taikytina solidari atsakomybė“, – apie R.Pagirį ir A.Hoppeną rašė Apeliacinis teismas.
Turtų neužgyveno
A.Hoppenas prisipažįsta nesąs turtuolis: turi tik butą sostinėje per pusę su žmona ir senelio paliktą žemę su mišku kaime. „O Ramūnas Pagirys jokio turto neturi, vadinasi, tie 100 tūkstančių eurų ant manęs vieno pakabinta“, – atsiduso 15min.lt pašnekovas.
Priteistų skolų prislėgtas A.Hoppenas nesėdi sudėjęs rankų. Pats aktyviai ieškodamas teisėjams svarbių įrodymų, šiuo metu vilnietis siekia savo bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Ar yra pagrindas iš naujo narplioti A.Hoppeno direktoriavimo „Degritoje“ istoriją, Vilniaus apygardos teismas žada apsispręsti jau kitą savaitę.
