Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 15d. 22:00

Degantys Australijos miškai padėjo demaskuoti melą apie klimato kaitą: ar tikrai?

Miško gaisras Australijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Miško gaisras Australijoje

Įdomiausias klimato kaitos paradoksas susijęs su tuo, kad planetos oro sąlygų pokyčiai kartais pateikiami kaip įrodymas, esą kovoti su žmogaus įtaka nereikia.

Pirmadienį feisbuke pradėta dalintis publikacija, kurioje bandoma įrodyti, kad Australijos miškų gaisrai tik įrodo, jog kova su anglies dvideginio emisijomis – bergždžia.

15min nuotr./Klaidinančios publikacijos antraštė
15min nuotr./Klaidinančios publikacijos antraštė

Nuoroda į publikaciją socialinio tinklo vartotojų srautuose sušmėžavo kiek daugiau nei 20 tūkst. kartų.

Pagrindiniu įrodymu tekste pasitelkiama NASA gaisrų stebėsenos sistemos FIRMS (ang. Fire Information for Resource Management System) nuotrauka. Joje matomi visi pasaulyje siaučiantys gaisrai.

„Sausio 12 dienos nuotraukose matyti, kad liepsnoja pusiaujo Afrika, Pietryčių Azija, o Australijos gaisrai, apie kuriuos skalandija liežuviais visa nupirktoji pasaulio žurnalistika, tėra menkniekis, lašas gaisrų jūroje“, – skelbiama publikacijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisras Australijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisras Australijoje

Tai esą turėtų įrodyti, kad informacija apie gaisrus tėra siekis įbauginti visuomenę pritarti anglies dvideginio emisijų mažinimui.

Klaidingos prielaidos

Miškų gaisrai – natūralus reiškinys visoje planetoje, o šiltasis metų laikotarpis neretai pasižymi sezoniniais gaisrais. Tai galioja ne tik Australijos ar pusiaujo miškams, bet ir Lietuvai.

„Australijoje toks sezonas kaip tik yra dabar, nes ten vasara. Kai kuriose pusiaujo srityse taip pat dabar yra gaisrų sezonas. Taigi FIRMS žemėlapiai tikrai yra teisingi ir teisingai atspindi tikrąjį vaizdą“, – atsakyme 15min sakė feisubko puslapio „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administratoriai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisras Australijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisras Australijoje

Australijos gaisrai išskirtinio žiniasklaidos dėmesio sulaukia dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, gaisrai Australijoje vyksta šalia tankiai apgyvendintų teritorijų, todėl visą ugnies įniršį patiria žmonės, padaroma itin daug nuostolių, o šiuos jaučia ne tik gamta, bet ir vietiniai gyventojai.

Antroji priežastis – Australijoje stebimų gaisrų pobūdis. Nors gaisrai šiuo metų laiku šalyje yra įprasti, sąlygas degti neįprastai dideliems plotams sukūrė ilgą laiką besitęsianti sausra ir karščio banga.

Klimato mokslininkai neįprastai karštą orą sieja su pusšimtį metų kylančia žemyno temperatūra. Australijos klimato stebėsenos biuro duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo 1,5 laipsnio didesnė nei įprasta.

2019 m. pabaigoje Australiją užklupę gaisrai prasidėjo po sausiausio pavasario per 120 metų. Daugiausia gaisro paveiktuose regionuose kritulių skaičius nepakankamas nuo 2017 m. Gaisrai paliečia teritorijas, kurių anksčiau nepaliesdavo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisras Australijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisras Australijoje

„Faktas tas, kad nė vieno reiškinio tiesiogiai klimato kaita nelemia, tačiau prisideda prie jo intensyvumo, dažnumo didėjimo“, – teigia „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administratorius.

Kitaip tariant, FIRMS nuotraukoje matomi gaisrai Afrikoje nesumenkina fakto, kad Australijoje fiksuojami neįprasto masto gaisrai. Būtent neįprastas gaisrų pobūdis ir jį nulėmusios sąlygos išskiria gaisrus iš vykstančių kitose pasaulio vietose.

Į atmosferą išmetamas anglies dvideginis savaime gaisrų nesukelia, tačiau sukuria sąlygas, dėl kurių jautrūs regionai atsiduria rizikos zonoje. Būtent todėl ribojant emisiją siekiama sumažinti žmogaus poveikį, prie kurio gamta nėra prisitaikiusi.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Komentarai: 6

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min