„Buvo dedikuoti 500 mln. eurų papildomai, bet matomai to tikrai neužteks, jeigu mes norime apsaugoti mūsų sieną, mūsų teritoriją efektyviomis antidroninėmis priemonėmis“, – Žinių radijui antradienį sakė D.Matulionis.
Jau anksčiau Prezidentūra teigė, kad išankstinio perspėjimo sistema dėl dronų šiuo metu tinkamai neveikia ir tam turi būti skiriama daugiau dėmesio bei lėšų, bet konkrečios sumos nebuvo minėtos.
Anot D.Matulionio, kitą savaitę Valstybės gynimo taryba (VGT) aptars padėtį, susijusią su oro gynyba.
Taip institucija reaguoja į naujausią drono incidentą, kai sekmadienį tikriausiai ukrainietiškas karinis bepilotis orlaivis kirto Lietuvos sieną ir nukrito Utenos rajone.
Jis tradiciškai nebuvo fiksuotas jokiais radarais. Galimai šį bepilotį orlaivį sekmadienį ryte matė pasieniečiai, tačiau pareigūnai jo nerado, iki kol sekmadienio vakarą negavo pranešimo iš Utenos rajono gyventojo, radusio droną bepjaunant žolę.
Skirti papildomus pusę milijardo eurų iki 2030 metų integruotai oro gynybos sistemai buvo nutarta pernai taip pat fiksavus kelis su dronais susijusius incidentus.
D.Matulionis sakė, kad ne viskas buvo padaryta ir po pernykščių sprendimų.
„Toli gražu nėra viskas padaryta dėl tų pačių viešųjų pirkimų, kurių mes niekaip nepabaigiame su visais radarais, dronų detekcijomis ir taip pat perėmėjais“, – teigė patarėjas.
Pasak jo, išvysčius išankstinę perspėjimo sistemą norėtųsi, kad apie sieną kirtusius dronus operatyviai sužinotų ir šalies gyventojai.
Prezidento patarėjas taip pat ragino politikus neversti vieni kitiems kaltės dėl to, jog oro gynybos srityje iki šiol buvo nuveikta nepakankamai.
„Aš sakyčiau, kad ir Laurynas Kasčiūnas, ir Dovilė Šakalienė (buvę krašto apsaugos ministrai – BNS) tą darbą pradėjo. Bet taip, jis nebuvo padarytas, kadangi realiai nebuvo tų konkrečių incidentų dar Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo D.Matulionis.
„Aš tikrai norėčiau, kad mes susitelktume, o ne badytume pirštais vienas į kitą ir spręstume problemas“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Lietuvai trūksta radarų fiksuoti žemame aukštyje skrendančius orlaivius. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad bus siekiama sukurti automatizuotą sistemą, kai fiksuojant bepilotį orlaivį jis būtų neutralizuotas su minimaliu žmogaus įsikišimu.
