Kad sutartis su PST turi būti nutraukta, antradienį pareiškė Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis. Jo teigimu, skubiai turi būti skelbiamas naujas konkursas.
PST generalinis direktorius D.Gesevičius 15min.lt teigė kol kas neturintis informacijos, kokiu pagrindu ketinama nutraukti sutartį. „Kai turėsime dokumentus, pažiūrėsime ir nuspręsime, kokių imsimės veiksmų. Mes neatmetame jokių galimybių – ir susitarti, ir bylinėtis“, – sakė jis.
Anot D.Gesevičiaus, apie Kultūros ministerijos sprendimą jis sužinojo iš žurnalistų. „Vyriausybėje 4 mėnesius virė diskusijos apie tai, nutraukti, ar pratęsti sutartį su PST. Tiesą pasakius, tikėjomės, kad sutartis bus pratęsta. Valdovų rūmai – valstybinės reikšmės objektas, kurį būtų galima naudoti valstybės reikmėms“, – pridūrė jis.
D.Matulionis BNS sakė, kad Kultūros ministras Arūnas Gelūnas šią savaitę paskelbs galutinį sprendimą. Anksčiau ministras yra sakęs, kad sutartis su PST bus nutraukta.
Anot D.Matulionio, nutraukiant sutartį rangovui reikės atlikti kai kuriuos minimalius darbus – pavyzdžiui, baigti sienų tinkavimą ar panašiai. Pasak D.Matulionio, sprendimas buvo priimtas pasitarime pas premjerą Andrių Kubilių praėjusį penktadienį, kuriame buvo įvertintos visos aplinkybės. Jame, be premjero, D.Matulionio ir kultūros ministro, dalyvavo Viešųjų pirkimų tarnybos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Su kultūros ministru Arūnu Gelūnu kol kas BNS nepavyko susisiekti.
„Dabar turės būti skelbiamas naujas konkursas. Viena aišku – jis turi būti skelbiamas greitai, ir tikimės darbus baigti iki 2013 metų“, – BNS sakė D.Matulionis.
Praėjusį penktadienį kultūros ministras sakė manantis, kad nutraukus sutartį, bus visiškai palaidota viltis bent jau pirmąjį rūmų atkūrimo etapą baigti iki 2013-ųjų, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai.
Darbai Valdovų rūmuose jau keli mėnesiai sustabdyti. Tai padaryta, kai Viešųjų pirkimų tarnyba sutartyje su rangovu PST aptiko daug pažeidimų ir pareikalavo sutartį nutraukti.
Kultūros ministerija iki šiol Vyriausybei siūlė dabartiniam rangovui leisti baigti pirmąjį etapą ir įrengti 53 proc. rūmų, o vėliau spręsti, kas turėtų baigti likusią pastato dalį.
Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų.
Valstybės kontrolė, pernai atlikusi Valdovų rūmų atkūrimo veiklos auditą, konstatavo, kad atstatymas vykdomas nerezultatyviai, darbai nebaigti iki numatyto laiko, lėšos naudotos neefektyviai, istoriniai menotyriniai tyrimai buvo neefektyvūs, kai kurie archeologiniai tyrimai vykdyti tyrinėtose vietose, projektavimo darbai pabrango nuo 6 mln. iki 16 mln. litų, muziejus dirba nepripažintu naudoti pastate.
Valdovų rūmų atstatymo kaina per dešimtmetį pabrango daugiau nei tris kartus – nuo 114 iki 367 mln. litų.
Dėl galimų įstatymų pažeidimų kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.
