Buvę valdininkai įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, siekdami turtinės naudos, taip pat dokumentų klastojimu ir didelės vertės svetimo turto iššvaistymu. Per tyrimą nustatyta, kad įgyvendinant viešojo tualeto projektą visuomenei ir valstybės ekonomikai padaryta daugiau nei 527 tūkst. litų turtinė žala.
Prokurorų prašymu, įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, apribotos jų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Ikiteisminį tyrimą atliekančių prokurorų teigimu, šioje byloje įtarimai bus pareikšti ir kitiems prie šios nusikalstamos veikos prisidėjusiems asmenims. Apie juos prokuratūra informacijos neteikia. Tyrimą planuojama baigti šių metų vasarį.
Praėjusią savaitę prokuratūroje dėl „auksinio tualeto“ prie Kauno pilies statybų buvo apklausti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas, savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas. Savaite anksčiau su prokurorais bendravo ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius. Neoficialiai kalbama, jog skandalinga Kauno tualeto statybų istorija gali paskandinti ir kelis Kauno politikus.