Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl finansų nuogąstaujančias savivaldybes Valentinas Mazuronis ragina pasitempti

Valentinas Mazuronis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Valentinas Mazuronis
Šaltinis: 15min
0
A A

Statybas planuojantys gyventojai ir investuotojai dėl naujojo teritorijų planavimo įstatymo gali lengviau atsikvėpti – nuo šiol kelias iki išsvajotų statybų bus kur kas lengvesnis. Tačiau valdininkai nerimauja – anksčiau statybų planuotojus kamavusios procedūros tapo savivaldybių atsakomybe, ir jos nežino, ar pavyks su ja susitvarkyti. Savivaldybių atstovai tikino, kad greitu metu gali susidurti ne tik su laiko stoka, bet ir su finansinėmis problemos, tačiau aplinkos ministras Valentinas Mazuronis siūlo nepanikuoti ir keisti nusistovėjusius darbo organizavimo būdus.

Naujasis teritorijų planavimo įstatymas, įsigaliojęs 2014 metų sausio 1 dieną, palengvino gyventojų ir investuotojų statybų planavimo procesą. Nuo šiol statytojui nebereikia rengti detaliojo plano, ši atsakomybė perduota savivaldybėms.

Savivaldybės, anksčiau galėjusios perduoti detaliojo plano rengimo teisę kitiems, dabar to daryti negalės. Nuo šiol jos turės planuoti ne mažus sklypus, o didelius – ištisus kvartalus. Savivaldybių atstovai teigė, kad dėl šių pakeitimų savivaldybių laukia neramios dienos. Anot valdininkų, sunku bus ne tik atlikti darbus laiku, bet ir rasti pinigų, už kuriuos juos atlikti.

Trūks ir pinigų, ir laiko

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Torrau teigė, kad kol kas savivaldybės su problemomis nesusidūrė. Žemės paskirties keitimo procedūros pagal naująjį įstatymą vyksta sklandžiai. Tačiau M.Torrau tikino, kad didieji iššūkiai prasidės, kai savivaldybėms teks imtis kompleksinio planavimo.

„Sunkumas, su kuriuo mes kol kas nesusidūrėme ir, manau, dar nė viena savivaldybė nesusidūrė – kompleksinis planavimas. Kompleksinis planas apims nemažą skaičių sklypų ir reikės suplanuoti gatves tarp jų. Tokiu atveju mes susidursime su privačia nuosavybe. Ne visada žmogus, net jei jis nieko su tuo sklypu nenori daryti, sutiks, kad per jo valdą būtų tiesiama gatvė. Taigi mes susidursime su dviem pagrindiniais trukdžiais.

Pirmas – kompleksinio planavimo finansavimas, kurį turi organizuoti savivaldos, o jų biudžetai, kaip žinome, yra skurdūs. Nė viena savivaldybė neturi perteklinių lėšų, kurias galėtų skirti kompleksiniam planavimui, kuris tikrai nemažai kainuoja.

Antras dalykas – suplanuotos gatvės turi būti nutiestos. Tam, kad tą planą įgyvendintume, reikės išspręsti minėtą gatvių planavimo problemą. Tai galima padaryti dviem būdais: pirma – nustatant kelio servitutą žmogaus sklype, antra – išpirkti iš žmogaus žemę visuomenės poreikiams.“

Nė viena savivaldybė neturi perteklinių lėšų, kurias galėtų skirti kompleksiniam planavimui, – teigė M.Torrau.

M.Torrau tvirtino, kad kelio servituto nustatymas neretai susijęs su kompensacijomis, kurias reikia mokėti žmonėms už jų teritorijų apribojimą. Tačiau kelio išpirkimas, anot jo, dar ilgesnis ir sudėtingesnis procesas, be to – ir brangus. Anot M.Torrau, tai ir bus didžiausias savivaldybių galvos skausmas.

Tam, kad savivaldybėms detaliųjų planų rengimas sukels ir finansinių problemų, pritarė ir Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys: „Užuot rengę dokumentą kokiai nors mažesnei teritorijai, dabar esame įpareigoti planuoti didesnes – kvartalus. Tad susidursime sunkumais, nes įstatymas yra išleistas, bet nėra paremtas finansavimu. Dabar savivaldybės turės atlikti didesnius darbus už tuos pačius pinigus, taigi tada iškyla ir terminų klausimas.“

Reikia pasitempi

Aplinkos ministras V.Mazuronis tikino suprantantis savivaldybių nuogąstavimus ir siūlo sprendimus: „Su finansais neabejotinai yra problemų, visada jų yra. Šiuo klausimu irgi. Savivaldybės neturi pakankamai lėšų, kad vienu metu pradėtų kvartalinių projektų įgyvendinimą. Jos turi atsirinkti prioritetus, turi ieškoti finansavimo.

Manau, turėtų pradėti nuo tų kvartalų, kurie jiems atrodo svarbiausi. O pagal įstatymą, kol savivaldybė neparengė tų planų, užsakovams turi būti sudarytos sąlygos statyti vadovaujantis bendruoju planu. Mes turime sudaryti palankiausias sąlygas statytojams, ar tai būtų investuotojas, ar žmogus, norintis pasistatyti namą.“

Mes, valdininkai, turime taikytis prie piliečių, o ne jie prie mūsų, – kalbėjo V.Mazuronis.

Vis dėlto V.Mazuronis teigė, kad ir pačios savivaldybės turėtų labiau stengtis. Anot ministro, labiau pasitempus minėti sunkumai turėtų būti įveikiami: „Aš siūlyčiau valdininkams keisti darbo efektyvumą, pasižiūrėti pro langą – juk XXI a., o ne XIX a. Jei trūksta žmogiškųjų išteklių, tai yra savivaldybės problema – turi jų skirti. Dėl to, kad kas nors nespėja, juk neturi kentėti užsakovai. Ne valdininkai yra valstybės bamba, o piliečiai ir investuotojai, dėl kurių juda šalies ekonominiai procesai. Mes, valdininkai, turime taikytis prie piliečių, o ne jie prie mūsų.“

Aplinkos ministerija primena, kad sklandus teritorijų planavimas yra svarbus aplinkosaugos klausimas. Statybų planuotojai turi vadovautis teritorijų planavimo principais, kurie užtikrina darnią miesto plėtrą – saugoti kraštovaizdį, biologinę įvairovę ir kultūros paveldą.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
 
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min