Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl galimo dalies turto iššvaistymo Lietuvos mokslų tarybos audito duomenys perduoti Generalinei prokuratūrai

Lietuvos mokslų tarybos pastatas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Lietuvos mokslų tarybos pastatas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Valstybiniams auditoriams įvertinus, ar Lietuvos mokslų taryba tinkamai naudojo programinėms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programoms finansuoti skirtas valstybės biudžeto lėšas, auditoriai negalėjo patvirtinti, kad visi 46 mln. Lt, kuriuos 2010 m. taryba skyrė 1114 projektų įgyvendinti, buvo panaudoti pagal paskirtį, teisėtai, ekonomiškai ir skaidriai.

Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad dėl galimo dalies turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Valstybės kontrolė audito medžiagą perdavė Generalinei prokuratūrai.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, nepateisinama, kai tokio dydžio valstybės biudžeto lėšos, galinčios prisidėti prie šalies mokslinio potencialo ir konkurencingumo augimo, skiriamos ir naudojamos neskaidriai ir neracionaliai, nevertinama šių valstybės investicijų į mokslą sukuriama pridėtinė vertė. „Nors ir galima pripažinti, kad tarybai nebuvo sudarytos reikiamos sąlygos tinkamai pasiruošti administruoti mokslinių tyrimų finansavimui skirtas lėšas, tačiau neskaidrus lėšų skyrimas ir naudojimas negali būti pateisinamas laiko ar kompetencijos trūkumu“, – tvirtina valstybės kontrolierė.

Nustatyta, kad tarybai detaliai nereglamentavus, kokios ir kokio dydžio projektų išlaidos priskirtinos pridėtinėms išlaidoms, projektų vykdytojai iki trečdalio projekto lėšų galėjo naudoti savo nuožiūra. Tokiu būdu 2010 m. net 13,9 mln. Lt galėjo būti panaudoti tiesiogiai su projektu nesusijusioms reikmėms apmokėti. Nors taryba turėjo galimybę atlikti patikras vietoje ir įvertinti projektų išlaidų pagrįstumą, 2010 m. tai nebuvo atliekama.

Auditoriai konstatavo, kad taryba 9,3 mln. Lt biudžeto lėšų paskirstė tiksliai neapibrėžusi, kokių temų tyrimų projektai gali būti finansuojami per priemonę „Kiti mokslinių tyrimų projektai“. Taip buvo sudarytos sąlygos finansuoti tokios pačios ar panašios mokslo krypties projektus keletą kartų, kurie nesusiję su Vyriausybės nustatytomis prioritetinėmis mokslinių tyrimų kryptimis. Auditorių vertinimu, tokia praktika neužtikrina skaidraus biudžeto lėšų naudojimo.

Auditoriai konstatavo, kad projektų vykdytojams atsiskaitant už 2010 m. projektų rezultatus, taryba nepareikalavo nurodyti projektų rezultatų tolesnio panaudojimo ir jų pritaikomumo.

Valstybės kontrolė pasigedo skaidrumo mokslinių projektų atrankos procese: neretai projektai vertinti lakoniškai, projektų rengėjams išvadose nenurodant konkrečių priežasčių, kodėl projektas atrinktas finansuoti ar atmestas. Be to, aptikta atvejų, kuomet komiteto nariai, kurie tvirtina finansuotinų projektų sąrašą, vertina vieni kitų parengtus projektus ir sprendžia dėl finansavimo skyrimo. Taip sudaromos galimybės neskaidriai skirstyti biudžeto lėšas.

Auditoriai konstatavo, kad projektų vykdytojams atsiskaitant už 2010 m. projektų rezultatus, taryba nepareikalavo nurodyti projektų rezultatų tolesnio panaudojimo ir jų pritaikomumo. Todėl taryba neturi jokios informacijos, kokią pridedamąją vertę davė moksliniai darbai, kuriems vykdyti buvo panaudoti 46 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Pasak auditorių, kai kurių projektų ataskaitas taryba patvirtino neatsižvelgusi į jas vertinusių ekspertų išvadas, kad projektus tikslinga nutraukti ar jie yra neįgyvendinti. Taip taryba nepasinaudojo galimybe iš neįgyvendintų projektų susigrąžinti visas valstybės biudžeto lėšas, nors tokia galimybė numatyta projektų finansavimo sutartyse.

Nustatyta, kad nepakankamai efektyviai naudotos ir patiems projektams įgyvendinti skirtos lėšos. Pavyzdžiui, priedai prie atlyginimų, kurie siekė iki 90 proc., projektų dalyviams numatyti projektams net neprasidėjus, todėl abejotina, ar jie skirti pagrįstai ir teisėtai. Be to, su projektų vykdytojais, gaunančiais darbo užmokestį, tiems patiems darbams atlikti neretai buvo sudaromos ir autorinės sutartys. Daugumoje projektų išlaidos darbo užmokesčiui buvo apskaitomos viena eilute, todėl auditoriai negalėjo įvertinti, ar projektų dalyvių darbo užmokestis neviršijo teisės aktuose nustatytų dydžių.

Papildomas atlygis pagal autorines sutartis 2010 m. mokėtas ir Mokslo tarybos nariams. Jie autorinį atlyginimą gavo už žodinius kūrinius, kurie niekur nebuvo fiksuojami. Auditoriai pripažino, kad tarybos nariams išmokėti 94 tūkst. Lt panaudoti neteisėtai ir tuo padaryta žala valstybei. Autorinės sutarys sudarytos ir su tarybos nacionalinių programų vykdymo grupių nariais, už grupių veiklos 2010 m. apibendrinimus. Nustatyta, kad, pavyzdžiui, už vienos iš grupių puslapio dydžio veiklos ataskaitą taryba sumokėjo 29 tūkst. Lt.

Valstybės kontrolė Lietuvos mokslų tarybai rekomendavo nustatyti aiškius projektų mokslinių krypčių atrankos kriterijus, reglamentuoti, kokios projektų išlaidos priskirtinos pridėtinėms išlaidoms ir nustatyti jų procentinį dydį nuo skiriamo finansavimo. Taip pat rekomenduota atlikti patikras projektų vykdymo vietose, taip įsitikinant, kad lėšos tikrai naudojamos projektų tikslams pasiekti. Tarybai nurodyta imtis priemonių, kad tarybos nariams už darbą būtų apmokėta teisės aktų nustatyta tvarka, papildomai nesudarant autorinių sutarčių.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min