Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 27d. 20:19

Dėl J.Noreikos lentelės nukėlimo – piketas, žydų bendruomenė sprendimą sveikina

Ant Vrublevskių bibliotekos sienos nebėra J.Noreikos atminimo lentos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Ant Vrublevskių bibliotekos sienos nebėra J.Noreikos atminimo lentos

Keliolika protestuotojų šeštadienio pavakarę susirinko prie Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, protestuodami prieš Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti generolo Jono Noreikos atminimo lentą.

Vienas piketuotojų Sakalas Gorodeckis priminė, kad jo tėvas Stasys Gorodeckis su J.Noreika kartu kūrė prieš sovietų okupaciją kovojusią organizaciją – Lietuvių Tautinę Tarybą, posėdžiavo Mokslų akademijos bibliotekos pastate 1945-aisiais.

„Tad dabartinis Vilniaus meras surengė eilinį spjūvį istorinei Vilniaus atminčiai. Jis įsidrąsino po pulkininko Kazio Škirpos alėjos pervadinimo, kuris dar nėra įsiteisėjęs“, – BNS sakė S.Gorodeckis.

Tuo metu Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky mero sprendimą, sakydama, kad tai, kiek J.Noreika-generolas Vėtra yra padaręs žalos Lietuvos žydams, „neleidžia sveikas protas, etika ir istorinis teisingumas tokį asmenį pagerbti garbės lenta“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Faina Kukliansky
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Faina Kukliansky

Vis dėlto tiek žydų bendruomenė, tiek protestuojantieji kritikavo savivaldybę, kad lenta nuimta paslapčia, šeštadienio naktį.

„Stebina tai, kad, tikriausiai, baimės akys pilnos, lentos nukabinimas vyko naktį, skubotai, „Grindos“ darbininkai sugadino pastato plytas, kiek man žinoma, su Vrublevskių bibliotekos direktoriumi tai nebuvo derinta. Tai įrodo, kad jis bijo atviros visuomenės reakcijos“, – BNS sakė S.Gorodeckis.

F.Kukliansky bendruomenės vardu sakė esanti dėkinga merui.

„Sprendimą vertinu teigiamai, bet būtų jis kur kas geresnis, jei nereikėtų naktį nuiminėti tos lentos, kad būtų galima padaryti atvirai, nesibijant žmonių, kurie nesupranta, kas įvyko Antrojo pasaulinio karo metais ir dėl ko nereikia generolui Vėtrai garbės ženklų statyti nežiūrint į tai, kad jis kovojo už Lietuvos nepriklausomybę – šito mes niekad neginčijame“, – tvirtino ji.

R.Šimašius komentare BNS sako priėmęs sprendimą dėl to, jog nepaisant pastangų kovoje prieš Lietuvos priešus, J.Noreika „elgėsi nepateisinamai „prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

Matydama protestus, neigiamus komentarus viešojoje erdvėje, F.Kukliansky sako, kad daugelis nežino, kas buvo ši minima „izoliacija“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ant Vrublevskių bibliotekos sienos nebėra J.Noreikos atminimo lentos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ant Vrublevskių bibliotekos sienos nebėra J.Noreikos atminimo lentos

„Jei žmogus nesupranta, kas yra izoliacija, tegu jis pasiima penkias-šešias šeimas, išsikelia iš savo buto, persikelia gyventi į kambariuką ir tai vadinsis Žydų izoliacija arba geto įkūrimas. Tegu jis atiduoda visus savo daiktus, tai vadinsis „žydų turto apskaitymu“. Tegul pabando patys tą išgyventi. O paskui, jei lieki gyvas, iškeliauji į koncentracijos stovyklą“, – kalbėjo ji.

Lentelė J.Noreikai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta šeštadienio naktį. Sprendimas sukėlė dalies visuomenės ir politikų, daugiausiai konservatorių, pasipiktinimą.

Kaip televizijai LNK teigė parlamentaras konservatorius Arvydas Anušauskas, apie tai nežinojęs bibliotekos sargas dėl to net iškvietė policiją, tačiau pareigūnai, patikrinę savivaldybės įmonės „Grinda“ darbuotojų dokumentus, darbus leido tęsti.

Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.

J.Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

00:31
03:10
01:04

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min