1996 m. Seimui priėmus įstatymą, Kauno LEZ buvo numatyta 1054 ha teritorija. Vėlesniais įstatymo pakeitimais teritorijos plotas mažintas: 1999 m. – iki 1000 ha, 2005 m. – iki 534 ha.
Tačiau pastaruoju metu tarptautiniams investuotojams ieškant didelių žemės sklypų, 2023 m. buvo pasukta kitu keliu – priimtu įstatymo pakeitimu grįžta prie pirminio plano: atkurti Kauno LEZ teritorijos plotą iki 1054 ha, prie dabartinio Kauno LEZ teritorijos ploto (534 ha) prijungiant papildomus 520 ha.
Įgyvendindama įstatymo nuostatas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo šiuo metu siūloma išplėsti dabartinę Kauno LEZ teritoriją, prie jos prijungiant papildomą 336,8991 ha valstybinės žemės.
Akivaizdu, priėmus nutarimą, įstatymo nuostatos būtų įgyvendintos tik iš dalies, kadangi Kauno rajono savivaldybės ir aplinkinių savivaldybių teritorijose nėra laisvos 520 ha ploto žemės.
Vis dėlto, ir dėl tų beveik 337 ha kilo didžiulės diskusijos ir susiskaldymas. Kodėl? Šie numatyti hektarai – miško žemė, tad būtų iškertami didžiuliai žalieji plotai.
Liktų be žaliosios apsaugos
Rugpjūtį Karmėlavos seniūnijos Ramučių, Sergeičikų, Narėpų, Biruliškių, Martinavos kaimų bei Karmėlavos miestelio gyvenvietės seniūnaičiai, atstovaudami savo gyventojus, išreiškė griežtą nepritarimą Kauno LEZ teritorijos plėtrai tuo atveju, jeigu ji būtų vykdoma vertingų Kauno priemiesčio miškų sąskaita – iš viso kalbama apie beveik 337 ha miškų ūkio paskirties žemę.
Kaip 15min teigė Karmėlavos seniūnijos seniūnaičių sueigos pirmininkė, Ramučių kaimo Zversos seniūnaitijos seniūnaitė Greta Varnaitė-Venskienė, dar 2023 m. vykusiame posėdyje šis nepritarimas buvo aptartas su Kauno LEZ vadovu Vytautu Petružiu. Šis neva taip pat išreiškė nepritarimą dėl tokių teritorijų paėmimo, nes po miškų kirtimo ji sunkiai bus pritaikoma sklandžiam infrastruktūros įrengimui ir pareikalaus didelių investicijų.
„Ramučių gyvenvietė jau ribojasi su Kauno LEZ pramonine teritorija iš visų pusių, Sergeičikų kaimas – iš vienos pusės. Jei kitoje pusėje dar likę miško masyvai taip pat būtų paversti pramonine teritorija, gyventojai faktiškai liktų be natūralios žaliosios apsaugos nuo pramonės ir transporto poveikio.
Gyventojams, kurie kūrėsi dar iki Kauno LEZ plėtros, buvo žadama žalioji apsaugos zona. Jos ne tik nėra, bet Kauno LEZ priartėjo prie gyvenvietės iki 50 metrų, o kai kur Kauno LEZ riba net sutampa su gyvenamosios paskirties sklypų ribomis.
Kaip galima kalbėti apie gyventojų gyvenimo kokybės apsaugą, jeigu tuo pačiu metu mažinama žalioji erdvė, o likę miško masyvai planuojami įtraukti į pramoninės teritorijos plėtrą? Kaip tai koreliuoja su Lietuvos valstybės deklaruojamu ir vedamu žaliuoju kursu?“, – klausimus kėlė pašnekovė.
