Pagal projektą, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu bus paskirtas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM), ekstremaliosios situacijos neįvedimas lemtų neigiamas pasekmes valstybės ir visuomenės saugumui, stabilumui, gali turėti neigiamos įtakos visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis.
„Būtinybė paskelbti ekstremaliąją situaciją grindžiama poreikiu dar glaudžiau koordinuoti institucijų, dalyvausiančių ekstremaliosios situacijos likvidavime ir jos padarinių šalinime, veiksmus“, – teigiama projektą lydinčiuose dokumentuose.
Kaip nurodė ministerija, dėl situacijos sudėtingumo jai suvaldyti reikalingi Lietuvos kariuomenės pajėgumai.
Anot VRM, nutarimui įgyvendinti gali reikėti papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau „kiek jų reikės, paaiškės tik ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir padarinių šalinimo metu“. Taip pat akcentuojama, kad galima naudoti valstybės rezervo lėšas.
Kaip praėjusią savaitę sakė premjerė Inga Ruginienė, toks teisinis režimas reikalingas, kad siekdamos užkardyti kontrabandinių balionų skrydžius jungtinės grupės galėtų dirbti paprasčiau.
Pasak Vyriausybės vadovės, ekstremaliąją situaciją numatoma skelbti remiantis ekspertų patarimu, taip pat neatmetama galimybė „eiti giliau“. Tai reiškia pereiti į griežtesnį nepaprastosios padėties režimą. Jis įvedamas Seimo sprendimu.
BNS rašė, kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skrydžiai pastaraisiais mėnesiais jau keliolika kartų paveikė Vilniaus oro uosto ir kartą – Kauno oro uosto darbą.
VRM duomenimis, šiemet užfiksuoti apie 600 kontrabandinių balionų ir 200 dronų įskridimai į Lietuvos oro erdvę. Šios atakos sutrikdė per 300 skrydžių, paveikė 47 tūkst. keleivių ir lėmė beveik 60 valandų oro uostų uždarymą.
Dėl to Vilniui kelioms savaitėms apribojus pasienio punktų su Baltarusija veiklą, Minskas atsisako išleisti iš savo šalies Lietuvoje registruotus vilkikus. Lietuvos vadovai šiuos veiksmus laiko hibridine Minsko režimo ataka.
