Dabar populiaru
Publikuota: 2014 rugpjūčio 17d. 15:01

Dėl laisvės kovų dalyvio statuso kreipėsi per 70 žydų gelbėtojų

Izraelio vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Izraelio vėliava

Per pusantro mėnesio, kai galioja įstatymo pataisa dėl žydų gelbėtojų pripažinimo laisvės kovų dalyviais, sulaukta per 70 prašymų dėl šio statuso suteikimo.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) dokumentų rengimo grupės pirmininkas Gintaras Šidlauskas BNS sakė, kad Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus dar gegužę jiems pateikė Lietuvoje gyvenančių žydų gelbėtojų sąrašą. Jame buvo 135 pavardės.

Registrų centro užklausus duomenų apie šiuos asmenis, paaiškėjo, kad 25 žmonės jau mirę.

„Man buvo aišku, kad ta informacija (apie priimtą įstatymo pataisą – BNS) žmonių nepasieks. Turėdami adresus visiems jiems parašėme, kad yra priimta pataisa, kad, mūsų duomenims, jūs gelbėjote žydus, nusiuntėme atmintinę, kokius dokumentus pateikti, anketą, kurią reikia užpildyti, ir kokiu adresu atsiųsti. Per liepos mėnesį išsiuntėme 108 laiškus. Iš jų atsiliepė, pateikė dokumentus 72 asmenys“, – pasakojo G.Šidlauskas.

Per liepos mėnesį išsiuntėme 108 laiškus. Iš jų atsiliepė, pateikė dokumentus 72 asmenys

Tarp besikreipusiųjų devyni prašymai buvo dėl laisvės kovų dalyvių statuso suteikimo po mirties. Dėl to kreipėsi mirusiųjų vaikai.

„Apie 40 žmonių kol kas išvis neatsiliepė. Palauksime rudens ir rašysime dar kartą“, – sakė G.Šidlauskas.

Jis atkreipė dėmesį į asmenų, kurie gelbėjo žydus, gimimo metus. Šių žmonių amžius verčia kuo skubiau sutvarkyti dokumentus. Tarp besikreipusiųjų į LGGRTC yra 102 metų žydų gelbėtojas.

„Gelbėjimo procese dalyvaudavo visa šeima. Visų pirma tėvai, kurie, galima sakyti, visi jau mirę, ir vyresnio amžiaus vaikai“, – teigė G.Šidlauskas.

Būtent žydų gelbėtojų vaikai, kuriems karo metais buvo daugiau nei 10 metų, ir pretenduoja į laisvės kovų dalyvių statusą.

Visi besikreipiantieji užpildo specialią anketą, pateikia asmens dokumentų kopijas, prideda sertifikatus, kad jie pripažinti pasaulio teisuoliais, kad yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) dokumentų rengimo grupės darbuotojai bylą dar papildo medžiaga iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, ištraukomis iš įvairios literatūros apie žydų gelbėjimą ir pan.

„Mūsų rūpestis įteisinti jiems tą statusą, mes jau nebesvarstome klausimo – gelbėjo jie ar ne. Mes priimame vienareikšmiai, kad jie ir tarptautiniu, ir mūsų valstybės mastu pripažinti gelbėtojais. Mums tik reikia kuo skubiau pripažinti laisvės kovų dalyvio statusą, kad galėtume Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikti jų dokumentu antro laipsnio valstybinei pensijai paskirti. Ta antro laipsnio valstybinė pensija yra priedas prie senatvės pensijos – 400 litų kas mėnesį“, – aiškino G.Šidlauskas.

Rugpjūčio pabaigoje planuojama surengti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) dokumentų rengimo komisijos posėdį, per kurį būtų patvirtinti pirmieji teikimai laisvės kovų dalyvių statusui gauti. Rugsėjo pradžioje LGGRTC direktorė turėtų pasirašyti įsakymus dėl tokio statuso suteikimo. Rugsėjo pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją turėtų pasiekti teikimas statuso turėtojams skirti valstybinę pensiją. Po to susirinkusi valstybinių pensijų komisija priims sprendimą dėl pensijų skyrimo.

Birželį Seimas priėmė Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo papildymą, kuriuo nutarta žydų gelbėtojams suteikti laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu teisę į valstybinę pensiją. Pataisa įsigaliojo liepos 1 dieną.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės apie 860 tūkst. litų.

Ministrų kabinetas iš pradžių buvo pasiūlęs Seimui stabdyti įstatymo svarstymą dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje.

Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algoms, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais. Tuomet Vyriausybė projektą persvarstė ir jam pritarė.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Temos: 2 Judaizmas Izraelis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Popiežiaus vizitas Gazas

Patarimai: kur popiežiaus Pranciškaus vizito metu Vilniuje galima palikti automobilį

Verslas

Prieš susitikimą su popiežiumi klesti sulankstomų kėdučių prekyba

Aktualu

Vergystė Lietuvoje: pas ūkininką Klaipėdos rajone dirbo už alų, cigaretes ir kelis eurus

Verslas

Degtinės Lietuvoje jau parduodama beveik tiek pat, kiek prieš „valstiečių“ žygį į valdžią

Vardai

Buvusi „Magnit“ narė E.Katauskaitė Libaną laiko antrais namais: „Jis atvėrė duris į muzikos pasaulį“

Popiežiaus Pranciškaus vizitų netikėtumai: vėjo išdaigos

Verslas

Aistros dėl daugiabučio šalia Neries: statybas palaiminusiam valdininkui – kaltinimai

Aktualu

15min studijoje – viskas, ką reikia žinoti apie popiežiaus Pranciškaus vizitą

Gyvenimas

Jaunimui adresuotoje „Prada“ kolekcijoje – gilios iškirptės ir milžiniški lankeliai

Aktualu

Elvinas Jankevičius: Rasa Kazėnienė patiria psichologinį spaudimą, jai yra sunku

Aktualu

Dalį Rokiškio bebras paliko be elektros

24sek

Eurolygos žiniasklaidos diena Kaune: B.Davieso pokštai ir šokėju virtęs A.Kavaliauskas

24sek

Lyderį išskyręs V.Šeškus nepatenkintas legionieriais: „Norisi geresnio žaidimo“

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Mokslas.IT

Užsienio programišiai mėgino įsilaužti į JAV senatorių elektroninio pašto paskyras

Aktualu

Savanorių prospektu pėsčiomis: prie kurios sankryžos dalina meilę?   

Gyvenimas

„Fendi“ naujausioje kolekcijoje atidavė duoklę kišenėms ir rankinėms

Vardai

Dizainerė Aušra Haglund Šv.Bartolomėjaus saloje susižadėjo su futbolo treneriu: prancūzas piršosi dukart

Mokslas.IT

Pasaulinio atšilimo grimasos: rūgštys graužia žemę

Kultūra

Monika Gimbutaitė: „Visi skirtingi – visi kultūringi“ ir kultūra kaip įvaizdžio formavimo dalis​​​​​​​

Naujienos

Popiežiaus vizitas Gazas

Patarimai: kur popiežiaus Pranciškaus vizito metu Vilniuje galima palikti automobilį

Verslas

Prieš susitikimą su popiežiumi klesti sulankstomų kėdučių prekyba

Aktualu

Vergystė Lietuvoje: pas ūkininką Klaipėdos rajone dirbo už alų, cigaretes ir kelis eurus

Verslas

Degtinės Lietuvoje jau parduodama beveik tiek pat, kiek prieš „valstiečių“ žygį į valdžią

Vardai

Buvusi „Magnit“ narė E.Katauskaitė Libaną laiko antrais namais: „Jis atvėrė duris į muzikos pasaulį“

Popiežiaus Pranciškaus vizitų netikėtumai: vėjo išdaigos

Verslas

Aistros dėl daugiabučio šalia Neries: statybas palaiminusiam valdininkui – kaltinimai

Aktualu

15min studijoje – viskas, ką reikia žinoti apie popiežiaus Pranciškaus vizitą

Gyvenimas

Jaunimui adresuotoje „Prada“ kolekcijoje – gilios iškirptės ir milžiniški lankeliai

Aktualu

Elvinas Jankevičius: Rasa Kazėnienė patiria psichologinį spaudimą, jai yra sunku

Aktualu

Dalį Rokiškio bebras paliko be elektros

24sek

Eurolygos žiniasklaidos diena Kaune: B.Davieso pokštai ir šokėju virtęs A.Kavaliauskas

24sek

Lyderį išskyręs V.Šeškus nepatenkintas legionieriais: „Norisi geresnio žaidimo“

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Mokslas.IT

Užsienio programišiai mėgino įsilaužti į JAV senatorių elektroninio pašto paskyras

Aktualu

Savanorių prospektu pėsčiomis: prie kurios sankryžos dalina meilę?   

Gyvenimas

„Fendi“ naujausioje kolekcijoje atidavė duoklę kišenėms ir rankinėms

Vardai

Dizainerė Aušra Haglund Šv.Bartolomėjaus saloje susižadėjo su futbolo treneriu: prancūzas piršosi dukart

Mokslas.IT

Pasaulinio atšilimo grimasos: rūgštys graužia žemę

Kultūra

Monika Gimbutaitė: „Visi skirtingi – visi kultūringi“ ir kultūra kaip įvaizdžio formavimo dalis​​​​​​​

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min