Kaunietė Dalia Jasevičiūtė savo apsilankymo vienoje laikinosios sostinės parduotuvėje nepamirš visą gyvenimą. Praėjusį antradienį, apie 11 val., jauna moteris užsuko į Draugystės gatvėje esantį prekybos centrą „Senukai“. „Vaikščiojau po prekybos salę ir ieškojau reikalingų prekių. Ties rankenėlių skyriumi man teko apeiti penkis ten stovėjusius žmones. Bandant tai padaryti, slystelėjo koja ir aš parkritau“, – pasakojo kaunietė.
Moteris tikino iškart supratusi, jog jai išniro kelio girnelė, mat tokią traumą ji buvo patyrusi prieš 8 metus. „Labai išsigandau, kad didžiulio skausmo gali neatlaikyti mano širdis. Mat žinojau, kad ši trauma yra itin skausminga. Kadangi turiu sūnelį, žinau, jog girnelės išnirimas yra daug skausmingesnis už gimdymą“, – tvirtino D.Jasevičiūtė.
Greta nelaimės vietos stovėję parduotuvės lankytojai moters prašymu iškvietė greitąją pagalbą. Viena moteris nukentėjusiajai atnešė vandens, o šalia buvęs vyras nelaimės ištiktai kaunietei padėjo paskambinti namiškiams.
„Keista tai, kad nei apsaugos, nei salės, nei kiti parduotuvės darbuotojai prie manęs net nepriėjo, nors aplinkui jų buvo nemažai. Atrodė, lyg jie net nepastebėjo, jog man atsitiko nelaimė“, – prekybos centro darbuotojų abejingumu stebėjosi traumą patyrusi moteris.
Į „Senukus“ atvykę medikai didelį skausmą kentėjusiai moteriai suleido morfijaus ir nugabeno į ligoninę. Ten kaunietei buvo pritaikyta visiška nejautra ir į vietą atstatyta kelio girnelė. D.Jasevičiūtei, kurios koją medikai sutvirtino specialiu įtvaru, tos pačios dienos vakare jos pačios prašymu buvo leista gydymą pratęsti namuose. „Man reikėjo kuo greičiau sugrįžti namo, nes aš dar pati maitinu savo sūnų“, – paaiškino kriminalinėje policijoje dirbanti moteris.
Kitą dieną ji paskambino į prekybos centrą, kuriame įvyko nelaimė, ir paprašė pažiūrėti, ar jos automobilis dar stovi parduotuvės aikštelėje. „Man perskambinusi moteris patikino, jog mašina yra ten, kur aš ją ir palikau. Be to, ji man pasakė, jog peržiūrėjo vaizdo kamerų nufilmuotą įrašą ir mane apkaltino tuo, jog aš paslydau, nes buvau apsiavusi aukštakulnius batus. Tačiau tą dieną aš buvau su paplūdimio šlepetėmis guminiu padu. O paslydau dėl to, jog grindys, nors ir sausos, toje vietoje buvo labai slidžios“, – pasakojo šiuo metu sunkiai judėti galinti moteris.
D.Jasevičiūtė tikino svarstanti galimybę dėl patirtos žalos teismui pateikti civilinį ieškinį. „Kol kas apie tai dar daug nemąsčiau. Kai pasveiksiu, būtinai užsuksiu pas parduotuvės vadovus ir pažiūrėsiu, ką jie sakys“, – žadėjo kaunietė.
Draugystės gatvėje įsikūrusio prekybos centro „Senukai“ vadovė Danutė Staniulienė teigė, jog apie praėjusį antradienį nutikusį incidentą apsaugos darbuotojai ją informavo tik tada, kai traumą patyrusi moteris jau buvo išvežta į ligoninę. „Vaizdo įraše matosi, kad ji buvo ne su aukštakulniais, o su batais. Tačiau kokio slidumo buvo jų padai, negaliu pasakyti. Suprantate, tai priklauso ne tik nuo grindų, bet ir nuo pačios avalynės. Jeigu slidūs jos padai, gatvėje ar ant laiptų galima paslysti. Pas mus tikrai nėra marmuro, grindys yra iš plytelių, tačiau nėra taip, kad jos būtų neslidžios“, – aiškino D.Staniulienė.
Parduotuvės vadovė, paklausta, ką darytų tuo atveju, jeigu nukentėjusioji dėl patirtos žalos iš bendrovės reikalautų piniginės kompensacijos, atsakė, jog iš pradžių įvykusį incidentą turi išnagrinėti įmonės juristai. „Mūsų įmonė yra apsidraudusi. Visą informaciją esame atidavę savo draudimo skyriui, kuris šiuos reikalus tvarko“, – sakė prekybos centro vadovė.
Seimo narys ir žinomas teisininkas Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, jog tokio pobūdžio konfliktus geriausia spręsti gražiuoju. „Lietuvos teisinėje praktikoje tokių atvejų nėra gausu. Kai dirbau teisininku, į mane yra kreipęsi žmonės dėl panašių situacijų. Aš visada siūlydavau iškilusias problemas spręsti geruoju. Tačiau toks būdas yra įmanomas tik tada, jeigu verslininkai jaučia savo atsakomybę“, - aiškino advokato karjerą pasibaigus šiai Seimo kadencijai planuojantis pratęsti vyras.
Šalies įstatymai numato, jog žmogui, ne dėl jo kaltės patyrusiam tam tikrą traumą, turi būti atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Pirmosios kompensacijos dydis teisme nustatomas pagal nukentėjusiojo pateiktus dokumentus, įrodančius, kiek pinigų žmogus išleido gydymo bei kitoms su sužalojimu susijusioms išlaidoms. Tuo tarpu neturtinę žalą teismas nustato pagal tai, kiek žmogus dėl traumos patyrė streso, nepatogumų, skausmo bei nemalonių išgyvenimų. „Jeigu atsakovas yra pajėgus mokėti didelius pinigus, teismo paskirtos sumos gali būti nemažos. Mūsų teisinėje praktikoje sumų būta visokių – pradedant tūkstančiais litų ir baigiant puse milijono, – kalbėjo K.Čilinskas. – Tiesa, žmonės ne visada žino ar drįsta prašyti žalos atlyginimo. Todėl verslininkai dar nelabai jaučia savo atsakomybės ir nesistengia tokių atvejų išvengti“.
