Diskusijų metu valdančioji koalicija gynė savo ruoštą įstatymo projektą, o opozicijai priklausančios partijos teigė, kad taip didinama socialinė atskirtis, universitetai taps politizuoti, o studentai po studijų sunkiai išbris iš paskolų liūno.
Valdantieji: atsiliekame nuo Zimbabvės
Švietimo ir mokslo ministras Liberalų sąjūdžio narys Gintaras Steponavičius teigė nenorintis dar kartą kartoti savo argumentų – esą šiandien jau yra diskusijos pabaiga. Jis pabrėžė, kad daugumą siūlymų, atsiradusių įstatyme, pasiūlė akademinė bendruomenė, o ne politikai. Pasak jo, įstatymas nėra tobulas, nes tobulų įstatymų nebūna, tačiau reforma turi būti pradėta kiek įmanoma greičiau, o ją įgyvendinant galimi kompromisai.
Konservatorius Mantas Adomėnas iš tribūnos pabrėžė, kad Lietuva pagal mokslo kokybę šiuo metu yra 116 vietoje pasaulyje ir mus lenkia ne tik Latvija su Estija, bet ir tokios valstybės kaip Uganda, Urugvajus ar Zimbabvė. „Tai, kas šiuo metu pateikta į Seimo salę, yra žymiai geresnis variantas nei pateiktas socialdemokratų praėjusiais metais. Jame yra daug trūkumų, tačiau trūkumų turi pats objektas, kurį siekiame tobulinti“, – teigė M.Adomėnas.
„Ar drįstame eiti permainų keliu, kai suvokiame, kad šiuo metu situacija yra stagnacinė? Ar užtenka mums vidinės drąsos, ar užtenka tik paskelbti Lietuvos įvaizdžio nuostatoje, kad esame drąsi valstybė?“ – retoriniais klausimais įstatymo projektą palaikyti skatino premjeras Andrius Kubilius.
Opozicija: kreipsimės į Konstitucinį Teismą
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos pirmininkas Valentinas Mazuronis pritarė, kad naujojo Mokslo ir studijų įstatymo tikslai – konkurencingumo didinimas, kokybės kėlimas – yra teisingi ir reikalingi šiuo metu, tačiau pagrindinės įstatymo nuostatos to neleis pasiekti. „Valstybėje bus sukurtas elitinis sluoksnis. Turtingesnių tėvų iš aukštesnio visuomenės sluoksnio vaikai turės geresnes sąlygas studijuoti nemokamai, tuo tarpu vaikus iš provincijos mokyklų paversime bankų įkaitais ilgiems metams“, – paksininkų prieštaravimą įstatymo projektui pagrindė V.Mazuronis.
„Darbietis“ Vydas Gedvilas išsakė nepritarimą dėl universitetų valdymo modelio. „Niekas negali daryti įtakos. Universitetai turi būti laisvi ir nepriklausomi. Paggal dabartinį projektą numatoma, kad pusę universiteto tarybos narių tvirtina ministras. Taryba renka rektorių – taigi per jį ministerija gali kontroliuoti aukštosios mokyklos veiklą“, – parlamentarus bandė įtikinti V.Gedvilas. Jis teigė, kad iš esmės naujasis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes finansų krepšelis priklauso nuo baigiamųjų egzaminų, o ne nuo studijų rezultatų.
Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius siūlė numatyti studentų rotaciją kas semestrą, netaikyti valstybės finansavimo neakivaizdinėms studijoms, dieninių skyrių studentams leisti studijuoti ne visa kaina, krepšelių principą įvesti tik toms studijų sritims, kur jaučiamas specialistų perteklius, o ten, kur studentų trūksta, nors jie yra reikalingi rinkai, krepšelio principo netaikyti – taigi iš esmės palikti dabar galiojančią tvarką su mažais pakeitimais.
Socialdemokratams taip pat atrodo, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Jie teigia, kad kreipsis į Konstitucinį Teismą, jei įstatymas bus priimtas.
Seimas balsuoti dėl šio įstatymo turėtų kitą savaitę.
