Vis dėlto egzaminų rezultatai Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) atrodo geri. Nors bendras skaičius už egzaminus gavusių vieną, du, tris ar keturis šimtukus, yra mažesnis, tačiau taip esą yra tik todėl, kad sumažėjo laikiusiųjų skaičius. Iš viso bent vieną šimtuką šiemet gavo 767 laikę egzaminus. Pernai jų buvo 952.
Po keturis šimtukus gavo moksleiviai iš Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus, Kauno jėzuitų, Marijampolės Marijonų gimnazijų ir Vilniaus licėjaus. Tai, kad šiame sąraše atsidūrė ne tik didžiųjų miestų mokyklos, G.Steponavičiaus teigimu, rodo, jog net ir provincijoje, rajonuose paruošimas egzaminams gali būti ne blogesnis, negu prestižinėse mokyklose.
Jau ne pirmi metai daugiausia šimtukų gavo Kauno technologijos universiteto gimnazijos, Vilniaus licėjaus, Panevėžio J.Balčikonio ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijų moksleiviai. Tačiau tai G.Steponavičiui atrodo dėsninga – bent jau į nurodytas Kauno ir Vilniaus mokyklas vykdomos atrankos, jose mokosi ne tik šių miestų, bet ir aplinkinių rajonų gabūs mokiniai.
Būtent mažėjantis moksleivių skaičius lėmė ir tai, kad visus egzaminus – tiek valstybinius, tiek mokyklinius, rinkosi mažiau asmenų. Išaugo tik besirenkančiųjų chemijos egzaminą skaičius. Tai, anot G.Steponavičiaus, nulėmė populiarėjančios medicinos ir biomedicinos studijos.
Šiemet mažėjo ir apeliacijų skaičius – beveik 30 proc. Daugiausia apeliacijų tradiciškai sulaukta dėl lietuvių kalbos egzamino įvertinimo. „Tai vienintelis privalomas egzaminas, kurį laiko visi. Todėl kai pradedama lyginti, kad lietuvių kalbą moka blogiau nei anglų, kai anglų kalbos egzaminą laiko dvigubai mažiau abiturientų ir tie, kurie į tai investavo ir ruošėsi, tokie lyginimai ir spekuliacijos neturi pagrindo“, – teigė G.Steponavičius.
Lietuvių kalbos valstybinį egzaminą išlaikė 93,5 proc., gimtosios kalbos – 92,4 proc. laikiusiųjų.
Stojimas į aukštąsias mokyklas baigsis liepos 23-iąją, tada ir bus aišku, kiek tiksliai moksleivių rinkosi kokią aukštąją mokyklą ir studijų programą. Šiuo metu paraiškas pateikusių asmenų skaičius yra 40 tūkst., iš jų 23 tūkst. nurodė, kad šiemet baigė bendrojo lavinimo mokyklas. Šie skaičiai rodo, kad beveik du trečdaliai šiųmetinių abiturientų ketina rinktis Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Kaip jau tapo tradicija, daugiausia renkamasi socialinių mokslų programas, tačiau G.Steponavičius pastebėjo, kad populiarėja ir technologiniai mokslai.
„2009-2010 metais per stojimą labai aiškiai matėsi, kad besirenkančių technologinius mokslus mažėja dėl krizės, nes statybų pramonėje, transporto sektoriuje atlyginimai krito kartais, o ne procentais. Bet tai to momento paveikslas, dabar matome atsigavimą, populiarėja technologinės studijos, inžinerija ir kitos programos. Mes kartu su aukštosiomis mokyklomis svarbių profesijų populiarinimui skiriame tikslines lėšas, kad būtų vykstama į mokyklas, sistemiškai dirbama ir su mokytojais. Vien nuogąstavimais iš darbdavių pusės, kad kažko trūksta, toli nenuvažiuosime. Visa aukštojo mokslo reformos filosofija ir buvo, kad darbdaviai turi įsitraukti į aukštųjų mokyklų valdymą“, – teigė švietimo ir mokslo ministras.
Anot ministro, nors studijuojančių valstybės finansuojamose vietose universitetuose ir kolegijose skaičiai beveik susilygino, tačiau į mokamas vietas stojantieji renkasi universitetus.
